Siulau velomanams kovo 12-13 dienomis atvaziuoti i Elektrenus. Programa butu mazdaug tokia: pesciuju zygis aplink Elektrenu marias su desreliu kepimu saloje, grizus pirtele su baseinu, veliau alus ir kitos linksmybes.
Pas mane pasispaudus atsirastu vietos pernakvoti iki 10 zmoniu.
Kita diena galima butu aplankyti ciuozykla arba pasivaikscioti lauke, jei oras nebus blogas. Prognoze zada 12-tai dienai saule, o 13-tai slapdriba.
Rasykit kas noretumet atvaziuoti.
Truputis informacijos apie Elektrenu apylinkes:
Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių - miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Tad tinkamų vietų bendrauti su gamta čia apstu. Palyginti nelabai didelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 hektaro. Vasarą toli nereikia ieškoti tinkamų vietų žmogui, mėgstančiam poilsį gamtoje.
Elektrėnų kraštas įsiterpęs tarp dviejų Lietuvos fizinių geografinių sričių: šiaurės rytinė įeina į Pabaltijo žemumą, centrinė ir pietinė - į paskutiniojo apledėjimo moreninių aukštumų rajoną. Tad nenuostabu, kad teritoriją puošia Nemuno vidurupiui ir Neries žemupiui būdingos plynaukštės, o pietryčiuose - pietų Lietuvos aukštumos. Gražus kraštovaizdis: daug kalvų, daubų, griovų, kurių dėka reljefo polinkio kampai svyruoja nuo 1,5 iki 6 laipsnių. Žemiausios vietos virš jūros lygio yra prie Neries, jos tesiekia 66,7 metrus. Vidutinis reljefo aukštis - ties Vievio ežeru (111,2 m), o aukščiausios pakilumos yra Rusakalnio kaimo vietovėje (217,9 m) ir Nuobariškių kalva, iškilusi 228,7 m.
Miškai užima 29,2 proc. savivaldybės teritorijos. Miškingumas čia kiek mažesnis už visos Lietuvos vidurkį (30,6 proc.) ir gerokai mažesnis, negu Vilniaus apskrities, kur miškai auga net 39 proc. teritorijos plote. Savivaldybės teritorijoje vyrauja spygliuočių miškai. Apie du trečdalius medynų sudaro pušynai, antroje vietoje - minkštieji lapuočiai: beržai, juodalksniai, drebulės ir baltalksniai. Ir tik vos keletą šimtų hektarų užima ąžuolynai ir uosynai. Natūralus, savaime užaugęs miškas užima net 77,5 proc. miško fondo žemės. Beveik pusė esančių miškų priklauso valstybei, kita pusė - privatiems žemių valdytojams.