La,
Na ką. Žygelis kaip žygelis. Ėjom liežuvius iškišę iki žemės, išsekusius arklius nušaudavome, valgėme mažai nors ir neskaniai, miegojome
blogai nors ir šaltai. Bet tai buvo kažkada seniau.
O šįkart labai smagiai ir puikiai pakeliavome. Susirinko šauni kompanija: Saulius ir Dovilė Lipinskai, Vaidas Bernotas, Giedrius
Skiecevičius, Justas, Marumas. Šeštadienį vakare dar prisijungė Vytenis (Briedis) su sūnumi Jurgiu ir vilkšuniu Vilke. Keliavome po Anykščių
regioninį parką, nuo Kavarsko iki Anykščių kairiuoju Šventosios upės krantu.
Keliavimas. Šeštadienio pirma dienos pusė buvo pati sunkiausia, bet tuo pačiu ir pati gražiausia. Kai čiuoži pro labai apsnigtą mišką, kai
visi medžiai ir šakelės apkibę labai daug sniego, kai čiuoži snieginiu šakelių tuneliu. Jautiesi kaip pasakoje 'Dvyliką mėnesių'. Niekad
nebuvau matęs tokio grožio. Aplankėme Vetygalos atodangą prie Šventosios, o po pietų, čiuoždami nuostabiom Šventosiom pakrantėm (su labai
dideliais skardžiais) pasiekėme stovyklavietę. Čia sutikome Vytenį su Vilke, kuri rogėse traukė Jurgį. Sekmadienį ryte aplankėme Puntuko
akmenį ir pasidavėme į rytus, link Storių. Kraštovaizdis kardinaliai pasikeitė - prasidėjo pievos, įvairios kalvos. Kur tik pažiūri - visur
kalnai kalneliai. Nerealiai - jautiesi ne kaip Lietuvoj. Užsilipi ant vienos kalvos - ir prieš akis atsiveria didžiausios tolybės. Veik kaip
Aukštadvario apylinkės. Po pietų pasiekėme Laimės Žiburį (J.Biliūno kapą) Anykščiuose, nuo kurio viršaus vietinė fauna varinėjo rogėmis.
Kadangi mes nebuvome tokie drąsūs, tai nuo pat viršaus leidomės slidėmis. Uch, taip smagiai jau seniai nebuvau važiavęs. Dar kažkiek
čiuožimo laukais - ir galiausiai pasiekėme Kalitos kalną, kur įrengta slalomo ir vasaros rogučių nusileidimo trąsa. Čia, Marumo įkvėpti,
keletą kartų smagiai nuskriejome žemyn, slalomistus ir snowboardistus palikdami užnugaryje. Dar keli šimtai metrų čiuožimo - ir mes jau prie
mašinos, kur greit susipakuojame daiktus ir išjudame į Anykščių baseiną. O ten jau geruma: įvairūs plaukimo ir hidromasažiniai baseinai,
pirtys (turkiškos, rusiška, sauna), šildomi suolai. Galiausiai išsidaliname ir savom mašinom išjudam namolio. Pirmadienis sunkus.
Nakvynės. Abi nakvynės buvo palapinėje su pečiuku. Nėra didesnio malonumo kaip po sunkios keliavimo dienos sulįsti į palapinės vidų,
užsikurti pečiuką, persirengti, įlįsti į miegmaišį ir laukti vakarienės. Įvairūs batai ir daiktai džiūna ant centrinio kuolo. Kažkas kūrena
pečių, verda valgyti, kažkas sėdi, o kažkas miega. Viduje sausa, šilta ir smagu. Malkos pečiuke tik spragsi, jis pats įkaitęs iki raudonumo,
o pro kaminą lauke veržiasi ugnis. O kai vakarienei dar gauni koldūnų su sviestu ir grietine ar spirgais, tai ko daugiau norėt. Arba ryte -
atsikeli, o viduje jau šilta, krosnelė spragsi. Ir tiesiai į rankas gauni bliūdą karštos košės. Net neišlindęs iš miegmaišio. Miegoti buvo
šilta. Pirma naktis iš viso buvo šilta, nebuvo jokio vėjelio. Antra naktį jau ošė medžių viršūnės, ūkavo vėjas. Bet išsimiegojome irgi
šiltai. Ryte belieka apsiauti išdžiūvusius batus, užsidėt sausas pirštines - ir pirmyn.
Orelis. Pasitaikė tikrai geras oras. Nesnigo (kas svarbiausia), temperatūra buvo labai gera (apie -9). Penktadienį ir šeštadienį nejautėme
jokio vėjo, buvo šilta. Tik sekmadienį gavome gero ciongo. Iškus į atvirus laukus, mus pasitiko atšiaurus iš kojų verčiantis šiaurys. Taip
smagu pajausti tikrą žiemą, į veidą alsuojantį šaltį, kai čiuoži apsirengęs visus drabužius - o tau vis tiek nekaršta. Arba užsilipi ant
kokios kalvos - ir jauti, kad tuoj ims ir nupūs tave žemyn. Pasijauti tokia maža dalelė didžioj gamtoj. Bet nesustoji, vis judi pirmyn - ir
tau nešalta, netgi malonu. O kai pietums sustoji užuovėjoj, pasidaro taip šilta ir tylu, kad net pamiršti stiprų vėją - jį išduoda tik
tolumoje smagiai besisukančios ir šokančios snaigės.
Visumoj esu labai patenkintas tiek susirinkusia šaunia kompanija, tiek nerealiai gražiais Anykščių apylinkių vaizdais. Jau senokai taip
žiemiškai, šiltai ir smagiai nekeliavau. Tiek įspūdžių iš mano varpinės.
P.S. Giedriau, naujokai visada sušąla pirmuosiuose žygiuose,. Nesvarbu, tai būtų vasara ar žiema. O paskiau išmokstama miegot šiltai.
Iki,
Saulius
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
