Parašykite kas netingite savo įspūdžius, žinutės pradžioje nurodydami šalį.
Keli mano pastebėjimai iš Olandijos. Esu buvęs kelis kartus, bet šįkart turėjau daugiausiai laiko pasivažinėti dviračiu miestuose ir apylinkėse. Iš visų aplankytų V. Europos šalių man atrodo pačios geriausios sąlygos dviračių susisiekimui Olandijoje.
Per savaitgalį Eindhoven-Nijmegen-Apeldoorn-Zwolle vingiais ratais ~200 km dviračių takais.
Maršrutą galima susidėlioti naudojant planavimo įrankį iš Olandijos dviratininkų organizacijos
http://www.fietsersbond.nl/fietsrouteplanner/. Susižymi numeruotus taškus ir seki juos dviračių takuose arba pagal regioninius žemėlapius (nusipirkus). Trasų ženklinimas geras, tačiau vietomis miestuose dingsta, ar galima pražiopsoti ir paskui vėl išlįsti iki ženklų.
Galima nesivadovauti ženklinimu ir važiuoti tiesiau pagal norimą kryptį su bendru žemėlapiu, nes kiekviena kryptimi eina po kelis lygiagrečius takus. Bet turistiniai maršrutai pavingiuoti atseit vaizdingesnėmis vietomis, toliau nuo judrių kelių. Visų takų, kiek važiavome, kokybė gera. Mūsų kelyje reljefas lygus kaip stalas, tik pora kalvelių Reino šlaituose.
Užmiestyje trasos eina per kaimus, ūkius. Daug kur "tėviškės" mėšlo kvapai. Vietom prasuka miškais, nacionaliniais parkais. Patiko. Danga visur asfaltas arba betonas. Daug kur atskiri takai, bet vietomis išeina į kelius, kur sužymėtos juostos dviratininkams kraštuose. Visur galima važiuoti šalia po du, net ir siauruose keliuose kur viena eismo juosta. Sunku pasakyti įspūdį, bet važiuoji visur saugiai ir patogiai, komfortiškai. Puiki vieta atostogoms dviračiais su šeima.
Dauguma asfaltuotų dviračių takų ir juostų padengtos raudono asfalto danga. Labai patogios žiedinės sankryžos, kur dviratininkai turi atskiras juostas ir pirmenybę. Įsivaizduokite VI forto žiedą Kaune, kur kraštinė dešinė juosta yra atskiras dviračių takas ir visuose išsukimuose turite pirmenybę, važiuojate žiedu be streso ir mašinos praleidžia, norėdamos išsukti iš žiedo
Greitkelių kirtimui padaryti patogūs tuneliai, kur lengvai pravažiuoji į kitą kelio ar geležinkelio pusę. Tunelio įvažų nuolydis, matomumas ir kt. kruopščiai apgalvoti ir suplanuoti, kad būtų saugu. Dviračių takuose laksto motoroleriai ir mopedai, dažnai greitai ir gan agresyviai manevruodami, burgzdami. Dviratininkai keikiasi, bet kažkaip sugyvena kartu. Pėsčiųjų mažai (visi ant dviračių). Užmiesčiuose kai kur vaikšto kartu su dviratininkais. Miestuose - atskirai, dažniausiai siauresniais už dviračių taką šaligatviais. Kur yra ženklas "pėsčiųjų zona", dviračius vedasi. Paprastai miestų centrinės parduotuvių gatvės, senamiesčio judriausios gatvelės. Dviratininkų organizacijų atstovai sako, kad konfliktų tarp pėsčiųjų ir dviratininkų beveik nėra, sugyvena taikiai. Gal kaltas olandiškas taikus būdas ir tolerancija. Nematėme nei vieno bendro pėsčiųjų-dviratininkų tako ženklo.
Vietomis takuose yra stulpeliai nuo automobilių. Dažnai jie aukšti, iki vairo. Užkliuvus pirmiausiai kalama su vairu ar priekiniu ratu. Ne taip, kaip į žemą stulpelį su pedalu ir blauzda. Edas netyčia išbandė tokį užkliuvimą.
Visa dviračių (ir kito transporto) infrastruktūra kruopščiai planuojama, išbandoma praktikoje ir tada standartizuotai diegiama. Atsižvelgiama, kad geriausiai pažeidėjus stabdo ne moralai, ženklai ir baudos, bet fizinės kliūtys. Todėl bendruose keliuose su dviračių juostomis daug "gulinčių policininkų" (asfaltuoti, patogiai pravažiuojami leistinu greičiu, ne tokie kaip Lietuvoje geležiniai gumbai. Tačiau viršijus greitį per tokį "policininką" irgi galima paskraidyti ir padaužyti mašiną. Dar stulpeliai, skirtinga danga, atskyrimai borteliu tarp dviračių tako ir eismo juostos ir daug atskirų takų. Tačiau bendrų su automobiliais takų ir juostų juose daugiausiai. Tačiau tokie takai sužymėti lėtesnėse, ramaus eismo gatvelėse. Olandijoje dar populiarios "privažiavimo" gatvės, kur šalia pagrindinės gatvės (tik mašinoms), eina lygiagrečios siauresnės gatvės skirtos privažiuoti į gretimas teritorijas ir jose yra vietos dviračiams. Gatvės ir keliai beveik visur siauresni nei pas mus, tačiau telpa visos mašinos.
Atskiri šviesoforai su pirmenybe pravažiuoti dviratininkams, nes jiems pirmiau įsijungia žalia.
Atskiros "dviračių gatvės", kur ramesnio eismo gatvėje važiuoja daugybė dviratininkų ir jie turi pirmumą prieš auto, kurios seka iš paskos dviratininkams, ar važiuoja pakraščiais.
Įsivaizduokite A. Smetonos alėją į Panemunės šilą, kur dviratininkai yra svarbiausi eismo dalyviai, o mašinų greitis apribotas iki 30 km/h ir jos ramiai važiuoja dviratininkams iš paskos, visada praleidžia išsukdamos į kiemus ir šalutines gatves.
Kaip pasakojo Olandijos savivaldybių ir dviratininkų organizacijų atstovai, visa infrastruktūra statoma, kad tarnautų ilgai, kokybiškai ir būtų pigi priežiūra, išlaikymas. Prioritetiniai dviračių takai žiemą valomi nuo sniego ir barstomi druska kartu su svarbiausiomis gatvėmis. Jiems priežiūros pirmenybė prieš kitus kelius.
Nors pvz. Danija labai giriasi esanti dviračių šalis ir "Copenhagenize" prekės ženklas yra tapęs Danijos įvaizdžio eksporto dalimi, man aplankius abi šalis ir gavus progą palyginti - Olandija atrodo dviem galvom aukščiau pagal važinėjimo patogumą ir saugumą.