Velomanai.lt

Dviračių mėgėjų klubo forumas

Dabar yra 2024-03-28 15:06

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 51 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 2011-08-22 14:45 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-08-26 22:42
Pranešimai: 150
Miestas: Kaunas
Skype: koliuncik
Vardas, Pavardė: Nikolajus Medvedevas
Na, nuostabiai praleistas laikas savaitgalį :)

ir jeigu šeštadienio rytą kilo mintis nevažiuoti, nes oras nepalankus buvo..bet verta buvo surizikuoti :)
Idomi kelionė su gerais pasakojimais apie mūsų visatą bei niekada neatšalančius meteoritus, pasistovėjimais lietaus metų po stogeliu bei grįžimu naktį namo, šiltu ežeru naktiniam pasimaudymui, dešrelės naktį..mmm.. :)

Marijuana, mes važiuojant namo autobusų, stebėjom kelią, bet tavęs nepamatėm. Gal kur sedėjai ir ilsėjaisi tuo metų.

Dėkui ne tik Ramūnui už organizavimą, pakeleiviams už gerą žodį sustojimų metų ir šviesą po ratais naktį :)

Iki kitų kartų. ;)

_________________
CUBE NATURE 2010


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011-08-22 15:09 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-04-08 10:52
Pranešimai: 1838
Miestas: Kaunas
Skype: i-x-sania-x
Vardas, Pavardė: Aleksandras V.
Dėkui Ramūnui už šio nuostabaus žygio organizavimą ;) Viskas buvo geriau nei tikėjausi, nes kai iš vakaro žiūrėjau meteo - žadėjo nedidelį debesėlį virš visos lietuvos su bent jau 6-10mm krituliais, tad buvau nusiteikęs sunkiai kelionei. Iš tikrųjų nebuvo viskas taip baisu, gavome šiek tiek lengvo dušo :)
Patiko ir tempas į priekį iki Ukmergės. Gal kitiems tai ir buvo gan lengvas pasivažinėjimas, tačiau man su krepšiais jau tikrai buvo ką veikt, nes vidutinis gavosi apie 30,5km/val. Nuo Ukmergės važiavome kiek lėčiau. Smagu buvo ryte ir ežere pasimaudyt, šiemet man atrodo dar nebuvo pasitaikęs tokių skaidrių ežerų :)
Na, ir žinoma dėkui visiems kitiems, be kurių šis žygis nebūtų toks smagus :)

Iki kitų kartų :smt006

_________________
2008: 500km / 2009: 1600km / 2010: 5450km / 2011: 10 004km / 2012: 4000km / 2013: ~500km :( / 2014: ~2000km / 2015: ~2000km / 2016-2018: nesuskaičiuojamai mažai / 2019: Kraunama... :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011-08-22 15:27 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2008-05-27 12:22
Pranešimai: 355
Miestas: Kaunas
Skype: ramgav
Vardas, Pavardė: Ramūnas
Iš kauniečių nusistebėjimų (maždaug: jūs per tokią liūtį mynėt; jaučiu kiaurai šlapi buvot; per tokį orą nosies iš namų nebuvo įmanoma iškišt ir t.t.) supratau, kad mes savaitgalį pabėgome nuo smarkaus lietaus į tokias vietas, kur net asfaltas buvo sausas. :lol:
O į priekį iki Ukmerges tempas buvo toks, nes pagaliau (šiemet turbut pirmą kartą ilgesnėje kelionėje) nemenkas vėjas pūtė į nugarą. Man, važiuojančiam su tašėm ir traktorinėm padangom palaikyti 30-35kmh nesudarė absoliučiai jokių pastangų. Važiavom ir džiaugėmės tuo :)
Bėja, kam tempas buvo per didelis: kodėl nevažiavote Viktoro tempu? Mes jį praleidom į priekį, nusprendėm jo nelenkti ir važiažiuoti paskutiniai, kad žinotumėm, jog nieko nepalikom. Tai nuo Ukmergės visišką "liaudišką greitį" turėjome. Mynėme ir mėgavomės važiavimu.
Žinoma, kaip visada tokiose kelionėse būna keletas "grupuočių", lėtesni ir greitesni. Taigi normalu, kad tarp sustojimų būrelis pabyrėdavo gabalais.

PS. Šeštadienį bevakarojant galvon šovė kita idėja - gi Druskininkuose uždara slidinėjimo trasa tuoj atsidarys... "Dviračiais į pusnis..." :idea: :?: :smt006

_________________
I just want to live while I'm alive...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011-08-22 17:30 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2008-10-14 16:58
Pranešimai: 881
Miestas: Kaunas
Vardas, Pavardė: Arūnas Rutkauskas
Prisipažinsiu, kad žinodamas savaitgalio orų prognozes ir šeštadienio naktį pažadintas gausaus lietaus barbenimo į palangę, iki paskutinės minutės laukiau organizatoriaus Ramūno žinutės dėl žygio atšaukimo. Kadangi to neįvyko, teko susikrauti daiktus ir išminti į šią kelionę. Iš Kauno, mano duomenimis, išvažiavome septyniolika drąsuolių, vienas iš jų jau ryte spėjęs pakeliui nusibrozdinti veidą į asfaltą. Tik pajudėjus, prapliupo lietus, jis mus lydėjo gal iki Karmėlavos, po to apsiramino ir viso važiavimo iki Molėtų metu užeidavo tik retkarčiais. Iki Ukmergės važiavome beveik vienoje grupėje, tik Viktoras, važiuodamas savo tempu, laikėsi tam tikro intervalo. Už Ukmergės esanti ilga ir nestati įkalnė padalino dalyvius į frakcijas, mane likimas kažkaip suvedė su Artūru ir Aurimu, su jais ir pasiekėme Molėtus vidutiniu 38,9 km/h greičiu. Man tai pirmas atvejis, kai visą kelionę pūtė palankus ir stiprus vėjas. Molėtuose prie mūsų prisijungė dar du dalyviai, atvykę automobiliu. Pasistiprinę Molėtų kavinėje, sėkmingai pasiekėme Mindūnus, ir išsikrovę daiktus, iš karto, merkiami lietaus, išvažiavome link Etnokosmologijos muziejaus. Ten, klausant gido pasakojimo, apžiūrėjome įspūdingame pastate įdomiai įrengtą parodą, kurios tema mano supratimu - žmogaus ryšys su kosmosu nuo seniausių iki dabartinių laikų. Visi rankomis palietėme dangaus svečią - meteoritą. Ilgais ir stačiais laiptais pakilome į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria puikūs apylinkių vaizdai. Belaukiant ekskursijos į observatoriją, Ramūnas vis dėlto pagavo vieną žvaigždę iš dangus -savo prožektorių. Po to sekė neilgas persikėlimas į netoli esančią observatoriją, kur išklausėme paskaitą, palaikėme rankose visada šiltą meteoritą (taip ir neaišku kodėl), apžiūrėjome 165cm veidrodžio skerspjūvio teleskopą. Supratome, kad astronomo darbas ne toks jau romantiškas ir kad mūsų Žemė yra tik dulkė Visatoje ir Visatų sistemoje. Atstumai sunkiai protu suvokiami - milijardai šviesmečių.
Po to apie 20 km kelionė tamsoje į stovyklavietę, iki 4 val ryto užtrukęs vakarėlis su dešrelėmis, vynu ir kitais tauriais gėrimais.
Kitą dieną įvairiais būdais ir priemonėmis išsivažinėjome namo. Šešiese pasiryžome ilgai ir sunkiai kelionei prieš vėją į Kauną dviračiais.
Kadangi neišsilaikiau "ant rato" Artūrui ir Aurimui (važiavau 15 kg sveriančiu hibridu Kellys ir dar su kuprine ant pečių) , nuo pusiaukelės tarp Molėtų ir Ukmergės pasiryžau vienas kovoti su įkalnėmis ir vėju. Nuo Ukmergės vėjas pasidarė dar stipresnis, buvo jau visai sunku. Bet čia pusiaukelėje į Jonavą, prisivijo išgelbėtojai - Artūras ir Aurimas, kurie matydami mano būklę, susimažino savo kreiserinį greitį ir partempė iki pat Kauno. Be šių vaikinų būčiau užtrukęs gal valanda ilgiau. Labai ačiū Jums už pagalbą.
Viso pirmą dieną numinta 170 km, antrąją - 123 km.
Padėka Ramūnui ir visiems dalyviams už gerą ir įdomią kelionę.
Keletas foto -
https://picasaweb.google.com/arunas.rut ... gzdes2011#
Arūnas


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011-08-23 00:44 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2011-05-24 16:23
Pranešimai: 105
Vardas, Pavardė: Dalius
hm, kažkaip man vėjas netrugdė, nes tikrai nebuvo tokios sienos, kad atsimušus neįmanoma važiuot. mano kellys tikrai ne ką lengvesnis, kuprinė žymiai didesnė. na, bet sugaištas laikas (beveik dvigubai daugiau) sako už savę. tiesa, daug pauzių dariau, nesukubėjau. o ir antra diena minant vienam buvo žymiai sunkesnė.

nuotraukos (yra ir video. gaila, viso pristatymo nefilmavau)


Paskutinį kartą redagavo marijuana 2011-11-14 04:11. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011-09-22 00:41 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-05-08 09:05
Pranešimai: 145
Miestas: www.storasdviratis.lt
Vardas, Pavardė: Rolandas
Labai panašia kelionę ir mes buvome suorganizavę. Čia dalyvių ispudžiai ir neatrinktos foto:

Žvaigždžių keliais Molėtuose 2011 09 02/04

Sena tiesa, kad gražiausi ir įsimintiniausi įspūdžiai gimsta ekspromte ir netikėtume pasitvirtino ir šį kartą, kelionės į „Duonos sodybą“ metu! Apie šią išvyką dviračiais į tikrą kaimo (!) sodybą išgirdau iš bičiulio likus maždaug savaitei iki starto, o galutinai susidėliojau prioritetus ir apsisprendžiau likus tik dienai. Susimečiau į bagažinę dviratį, palapinę, miegmaišį, būtiniausius daiktus ir penktadienio pavakare, netrukus po darbo, išlėkiau į nežinią:) Į nežinią, nes žinojau tik, kad bus kaimas, dviračiai ir naktinis žygis jais į etnokosmologijos muziejų. Daugiau nieko. Kelionės žavesys ir grožis prasidėjo jau važiuojant į vietą. Gamta, dangus, laukai, miškai ir visa aplinka kerėjo savo spalvų ir formų magija. Debesys su besileidžiančios saulės spalvų palėte piešė fantastiškas figuras danguje, o medžių, kalvų ir krūmų šešėliai laukuose skambiais akordais tam pritarė. Su kiekvienu kilometru augo nekantrumo ir euforijos įtampa, norėjosi kuo greičiau pamatyti ir pajusti vietą, nuo kur prasidės nuotykių savaitgalis:)

Pagaliau Duonos sodyba! Jau temsta, po kiemą zuja anksčiau atvažiavę, dar nepažįstami, komandos nariai. Senų obelų sodo pašonėje matau seną kluoną, medinių rąstų trobą, šulinį, pievą, kurioje jau nužiurėjau vietą palapinei. Iš karto pajutau jaukumo ir bendrumo atmosferą. Rankų paspaudimai, šypsenos, klausimai kaip atvažiavom, vardų pristatymas, kurie dėl jaudulio ir euforijos pro vieną ausį ieina, pro kitą išeina... Kol dar nesutemo galutinai, susirenčiau palapinę, keliais nereikšmingais patarimais padedu iškilti kitai šalia ir vakarėlis prasidėjo!!!

Sodybos šeimininkų svetingai raginamas žengiu per aukštą slenkstį ir žemas duris į trobą. Priemenėje jau grūdasi apie dešimt žygiui paruoštų dviračių. Bet žygis dar tik rytoj, šį vakarą laukia pažintys su komanda ir nepakartojama kaimiška vakarienė. Žengiu į trobos vidų. Senovinis pečius, virtuvėlė, ilgas, per visą kambarį stalas, šventųjų paveikslai ant sienos ir besirenkantys svečiai. Ilgai netrukus jau stalas nusėstas žmonių ir vakarienė paruošta:) Gal nuo čia ir prasidėjo mano, ant asfalto užaugusio miestiečio, prisilietimas prie to, kur visų mūsų šaknys... Tai paprasti, bet tuo pačiu labai stiprūs išgyvenimai. Nors mūsų buvo kone trisdešimt, vienas kito nepažįstančių žmonių, bet širdyje apsigyveno jaukumas ir šiluma. Iš kur tai? Kodėl? Manau viskas paprastame, bet seniai pamirštame stebūkle, mūsų bendroje praeityje, šaknyse, kurias atgaivino šeiminkų svetingumas ir nuoširdumas, pečiuje kepta ruginė duona ir ką tik pamelžtas pienas, gintarinis medus ir karštas, vel tame pačiame pečiūje keptas bulvių plokštainis. Senų rąstų kvapas ir obelų šakos už lango. Tai paprasti ir tuo pačiu užburiantys dalykai.

Pavakarieniavus visi žiūrėjome krepšinio varžybas po atviru, žvaigždėm nusėtu, dangumi. Ilgai bendravom, ir kvatojom. Bet galiausiai po truputi išsiskirstėme miegoti. O miegui vietos pasirinkti buvo per akis:) Palapinėse, kluone ant šieno, troboj.

Rytas prasidėjo pasisveikinimu su vištomis, kurios garsiu kudakavimu išvertė mane iš palapinės. Keli gilūs gurkšniai tyro vėsaus ryto oro, basų kojų proceduros rasotoje žolėje ir kūną bei sielą atgaivinantis prausimasis prie šulinio lediniu vandeniu. Nuoširdžiai rekomenduoju! O toliau viskas įgavo pagreitį. Kaimiški pusryčiai, pasiruošimas kelionei dviračiais, trumpas pasitarimas ir visi vedini jaunosios gidės Eglės patraukėme į dienos žygį po apylinkes Kamastos žiedu. Jaučio odos neužteks viskam aprašyti. Mynėm visais įmanomais keliais, nuo pelkių iki asfalto. Kilom į kalnus ir lėkėme į pakalnes. Aplankėme visas sodybas ir ūkius. Teko lėkti į visas puses nuo užpykusių bičių. Ne vienas paskui kasėsi sugeltas vietas. Tačiau tai niekis, įgeltus skaudulius su kaupu kompensavo bitininkų vaišės medumi, sūriu ir agurkais. Gal tik vaikystėje teko pajusti tą tikrą, naturalų skonį ir kvapą. Net susimąsčiau, ar nevertėtų keltis gyventi į kaimą? Pavyzdį matėme. Sunku patikėti, bet lankėmės fermoje, kur kuo puikiausiai ūkininkauja jauna tikrų miestiečių pora. Jis - stilingas lyg iš prabangaus vakarėlio vilnietis, o ji - dėl meilės jam, top modelio figuros kaunietė atvykusi paskui jį auginti karvių ir avių:) Pasirodo viskas įmanoma, jei tik nori ir sieki.

Grįžus į sodybą mūsų jau laukė soti vakarienė, dūminė kaimo pirtis ir įdomi paskaita apie kelionę į Tadžikiją ir Fanų kalnus. Pasakojimui šarmo suteikė tai, jog paskaita vyko sename kluone žiūrint skaidres. Kelionės žavesį kiek aptemdė vienos žygeivės nesekmingas kritimas nuo dviračio. Kaip neužilgo paaiškėjo, neapseitas be rankos lūžio. Vienok žygeivės optimizmas ir ryžtas skelbė, jog tai tik laikinas negalavimas, neturintis jokios įtakos norui toliau dalyvauti panašiose išvykose:)

Truputi pasistiprinę, nusiprausę pirtyje ir pailsėją pradėjome ruoštis naktiniai savaitgalio daliai, išvykai po žvaigždėmis į etnokosmologijos muziejų. Aptarę saugumo taisykles, susikabinę visus turimus atšvaitus bei pasipuošę kelininkų liemenėmis, pajudėjome tikslo link. Trumpas šviesos takelis, gluminanti tamsa, pavienių šunų keliantis triukšmas... Pirmosios 15 minučių buvo bauginančios ir nejaukios. Bet netrukus pajutau komandos dvasią ir nuoširdų vienas kito palaikymą. Taip besišnekučiuodami, belenktyniaudami ir gaudydami vieni kitus net nepajutome kaip privažiavome tikslą, nors kelionė truko šiek tiek ilgiau nei dvi valandas. Tvarkingai sustatę dviračius, visi puolėme ieškoti karštos kavos. Tai reiškia, kad net ir minant buvo šiek tiek vėsoka.
Kiek apšilę išgirdome kvietimą pakilti į muziejų. Ten mus pasitiko labai malonaus balso šeimininkas. Pasimėgavę jo balsu ir puikiu reginiu pro teleskopo akį, po pustantros valandos vėl sėdome ant dviračių. Atgal mynti buvo dar smagiau. Kolektyvas pajuto tikrą kolektyviškumo dvasią ir važiavo buryje. Rūko lašiukai kuteno veidą ir tuo pačiu maloniai gaivino. Pusiaukelėje stabtelėjome pasistiprinti karštais sumuštiniais bei arbata. Įkvėpę oro, prisotinto bendzino kolonėlės kvapo, riedėjome toliau. Netrukus pradėjo brėkšti. Lengvas dangaus raudonis atvėrė puikius vaizdus: dar kelias ryškiasnes žvaigždes besimaudančias ežerų atspindžiuose... Kaimo trobų siluetus... Ir šlapią asfalto dangą...
Taip besimėgaudami draugija ir vaizdais privažiavome sodybą. Tvarkingai susistatę dviračius išsivirėme arbatos ir be galo smagiai pračiauškėjome iki ryto, t.y. vieni beveik jau budinosi, o mes dar tik ėjome miegot.
Rytas prabėgo gan greitai, nes net nepastebėjau kaip daugelis išsiskirtė. Žiūrėk čia vieni atsisveikina, čia kiti... Taip likom visai nedidelis būrelis bendraminčių nusprendusių šiek tiek pasimėgauti karšta saule ir sodybos svetingumu. Išgėrę po dar vieną puodelį kavos su šviežiu pienu, pasidalinę šviežiais įspūdžiais atsisveikinome ir mes.

--
Jungtiniai žygeivių prisiminimai



https://picasaweb.google.com/1052145646 ... bdn__L0QE#

_________________
Just do it and don't let no one put you down, you are what you are!

www.storasdviratis.lt
www.lkakeliautojai.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 51 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 28 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoj skaitliukai