Labai atsiprašau, kad tiek ilgai tylėjau, bet buvo sugedęs kompiuteris. Taigi:
Kas liečia Turkijos gamtą, ji nėra tokia spalvinga kaip, pavyzdžiui, Ispanijos, tačiau vis vien nuostabi ir nepakartojama. Visą kelią lydėjo nesibaigiantys kalnai, snieguotos viršukalnės ir tik kelias dienas važiavome lyguma. Važiuojant išdžiuvusio ežero dugnu termometras parodė +50. Kas liečia istorinius paminklus, be abejo, jų ten daugybė, bet kiekvienam savo - mes neplanavome jų lankyti, nes kokia ji bebuvusi, istorija, tai praeitis, o gyventi reikia dabartimi (tai mano, niekam neprimetama nuomonė).
Gerb. Kučą sutikome mes, o gal jis mus. Vienos dienos pavakare sustojo automobilis ir jo vairuotojas pasiteiravo iš kur mes esame. Manau, šis susitikimas sukėlė abipusę nuostabą. Kučas tuo metu sudarinėjo dviračių žygio maršrutą aplink Araratą, kuris, jau prasidėjo ar tuoj turi prasidėti.
Lėktuve dviračių niekaip įpatingai neapsaugojom. Tik apraišiojom paralonu, skudurėliais ir supakavom į PIK-99 dviračių maišus. Rizika didelė, bet viskas praėjo laimingai.
Kelionėje naudojome Schvalbe Marathon 26x2.0 padangas. Dviračiai: Scott Scale80 ir Scott Scale60. Komplektacija visiškai standartinė. Tik, kadangi nėra numatyta kaip ant jų pastatyti bagažinę, teko jos tvirtinimą sukonstruoti pačiam.
Turkijos vairuotojai, kaip ir visi turkai, į dviratininkus žiūri labai pagarbiai. Lenkia per didžiausią atstumą, praleidžia ten, kur pas mus net nemanytų praleisti. Jei kelias dulkėtas, palaukia kol pravažiuosi. Bevei visi signalija, svaikinasi, moja rankom išlindę pro langus. iš pradžių toks dėmesys labai vargina, tačiau paskui pripranti.
Toks malonumas kainuoti gali labai skirtingai, priklausomai nuo kiekvieno poreikių. Mes bilietus pirkom internetu, iš anksto, miegojom 100% palapinėse, valgėme ką sugebėjom nusipirkti parduotuvėje - daugiausia dešrą, šokoladą, sausainius, chalvą. Iš viso mums kelionė kainavo nei daug nei mažai: vienam žmogui 1400Lt
O va būtent Stambulas sukėlė tiesiog stresą. Paklydome, žmonių daugybė, smogas - kvėpuoti nėr kuo. O kelias į aerouostą, tai kažkas nenusakomo. Mašinų srautas nenutrūkstamas ir mes laviruojame tarp jų. Tik stebuklo dėka likome nesutraiškyti.