Sveiki velo-, dviro- ir dvirko- Manai!!!
Pamačiusi Živilės „post‘e“ ir savo vardą labai susijaudinau ir nutariau taip pat įsilieti į šį smagų dėkojimų ratą.
Taigi dėkui:
Linui Ne Vainiui – už daug daug ką, taigi tiesiog už tris man reikalingus varžtus ir už tai, kad yra įdomus žmogus;
Gintarui (Zigmui) – už tai, kad vis dėlto nenužudė manęs pasakęs savo profesiją ir už skanias vakarienes, kurių taip ir neišdrįsau paragaut;
Vaidai – už nuolatinę kompaniją žygio metu ir už galutinį supratimą, kad žmones reikia nervINti, o ne nervUOti (dabar tuo ir užsiimu);
Vaidui – už profesionaliai suteptą grandinę Zarasuose (po to iš tiesų važiavau "su vėjeliu");
Tomui – už tai, kad davė pradžią dabartiniam mano nick‘ui ir beveik nuolatiniam vardui (GintaAare);
Kristei – už supynes ir maudynes (Piorkose, Zarasuose, bei visur kitur);
Julijai – už visai protingus pokalbius kažkurioje kelio atkarpoje ir moralinį palaikymą;
Živilei – už pamąstymus apie gyvenimą ir draugus traukinyje bei už patarimus, kurių VIS DAR laikausi (ir už tai, kad padėkojo man
);
Ignui – už tai, kad jis toks fotogeniškas ir už pokalbĮ (ar pokalbIUS?
) apie turizmo techniką; taip pat už tai, kad visada vadino mane tikruoju vardu (Gintaaare);
Fotografei, Kurią Tikriausiai Pažįstu, Bet Dėl Savo Trumpos Atminties Neprisimenu – už šiltus prisiminimus šaltais rudens vakarais;
Senjorų Trijulei – už tai, kad dabar galiu graužt senelį ir už nemirtingą frazę „Žygyje visi kaip šeima“, kurią jie suprato tiesiogine, o aš perkeltina prasme;
Karoliui – už TĄ nutikimą tualete
;
Porai, Kuri Vėliau Dingo – už prognozes spėjime iš delno ir tvirtai supintą kasą;
Farmacininkui, Kuris Vėliau Irgi Dingo – už moksliškus paporinimus apie įvairias grikių rūšis;
Andrejkai – už sąžiningai pabaigtą „nepilnamečių priežiūros vandenyje“ pamainą;
Jolantai; Meilei; Viktorui; Pauliui; Studentams; Gintariui; Juliui; Rapolui; Karoliui; Jonui; Žmogui Iš Palangos, Kuris Visada Turėjo Alaus; Porai Su Priekaba ir Visiems Kitiems kurie palaikė bendrą žygio nuotaiką ir be kurių žygis būtų ne toks „fainas“.
Taip pat AČIŪ:
Tiems, iš kurių išmokau naujoviškų „dainuškų“;
Tiems, kurių atsiradimo ir dingimo priežasčių negalėjau suprasti ir JŲ tiesiog nesuganydavau; visa tai žygiui teikė šiokį tokį paslaptingumą ir intrigą;
Visoms bobulėms ir kaimo vaikams, kurie netik visada (ne)teisingai nurodydavo kelią ir duodavo ištroškusiems vandens, bet ir dėl kurių jausdavausi kaip įžymybė atvažiavusi į provinciją;
Visiems Tiems, su kuriais šiemet nespėjau susipažinti (pasirodo, per 9 dienas vis dėlto NE-Į-MA-NO-MA susipažinti su 50 žmonių), bet kitais metais NESITIKĖKIT IŠSISUKTI!!!
BET:
Vis dar abejoju, ar dėkoti Linui Vainiui, nes tas „Na, šiandien TIKRAI bus mažiau kilometrų!“ stipriai atsiliepė mano kojoms, dviračiui, nuotaikai ir visam kitam. BET galiu padėkoti už gerai suorganizuotą žygį ir už poilsio dieną Zarasuose, kurios iš tiesų reikėjo.
Iki kitų metų –
Mylinti Gintarė
P.S. Prie padėkų prisideda ir mama.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
///nors man tai tik pomėgis.... truputį tingėjau ir šiaip maloniau man Jumis matyti gyvus nei foto-veidrodinius.....
, smagiai skaitesi.
