Dviračių takas ,,Jono Biliūno kelias“Maršrutas:
Dvarvietė – Jono Biliūno tėviškė – Arklio muziejus – Žirgo takas – Andrioniškis – Anykščiai.
Maršruto ilgis apie 18 km
(žemėlapis)Kelionę siūlome pradėti nuo buvusios dvarvietės, kur stovi senieji dvaro ir buvusios mokyklos pastatai, 1895 m. mokėsi būsimasis rašytojas A.Žukauskas – Vienuolis. Šiuo metu šiame pastate įsikūrusi Anykščių regioninio parko direkcija. Šalia dvarvietės teka Anykštos upelė, kuriai pradžia duoda gražiausias Anykščių regioninio parko Rubikių ežeras. Dvarvietės teritorijoje stovi šv. Jono Nepamuko ir šv. Onos stogastulpis (aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas ). Šiuo stogastulpiu prasideda penkių stogastulpių ansamblis, pastatytas prie kelio į Jono Biliūno gimtinę Niūronis. Visai šalia – cerkvė, pastatyta 1867 m. ir pavadinta didžiojo Rusijos kunigaikščio Aleksandro Nevskio vardu. Nukeliavę apie 100 metrų J. Biliūno gatve, pasiekiame ,,siauruko“ bėgius, kurie į dešinę pusę veda Rubikių ežero link, o į kairę – geležinkelio stoties Anykščiuose link.
Važiuojant tolyn nuo „siauruko“ bėgių, po dešine pravažiuojame Janydžių geomorfologinį draustinį, kairėje Anykščių miesto stadiona. pavažiavus keliu apie 100 m., privažiuojame posūkį į kairę, vedantį į Niūronis. Pasukame šia kryptimi. Už 250 m., dešinėje pusėje, prie Piestupio upelės – antrasis stogastulpis su šv. Jonu (aut. tautodailininkas Alvydas Seibutis). Sekantis stogastulpis su šv. Jono krikštytojo skulptūra ( aut. tautod. Pranas Kaziūnas) stovi prie Elmės upelės, jos baseinas yra Elmės kraštovaizdžio draustinyje. Ji įveikia 17 km kelią nuo Kelmiškio ežerėlio iki Šventosios.
Važiuojant tolyn prie Variaus upelio ( už 0.5 km) atrandame ketvirtąjį stogastulpį su šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( aut. tautod. Aloyzas Urbšys). Prie visų šių upelių , klaidžiuose slėniuose seniausiais laikais koplytstulpiai sergėjo šventą ramybę, nes, pasak padavimų šiose gūdžiose vietose dažnai pasivaidendavo. Variaus upelis yra paskelbtas hidrografiniu draustiniu, šalia jo yra Variaus botaninis draustinis. Už poros kilometrų Pievelėje stovi anykštėno Valentino Survilos išskobtas šv. Jonas Nepomukas. Šiek tiek pavažiavus , dešinėje pusėje kelias veda į rašytojo Jono Biliūno gimtinę.
Už 0.5 km yra ,,Arklio muziejus“. Aplankę muziejų galite aplankyti Variaus atodangą, bet tam turime pasukti į šoną, ta kryptimi kur ženklas rodantis 2,2 km iki Variaus atodangos. Jei atodanga nedomina, keliaujame tolyn. Už 300 m rasite senąsias Niūronių kapines, kuriose palaidoti 1945 m. žuvę šių apylinkių partizanai.
Keliaujant toliau mišku, atsiveria puikus Šventosios upės vaizdas. Kairėje keliuko pusėje – Anykščių regioninio parko direkcijos įrengta poilsiavietė, kurioje galima trumpam apsistoti, pasimaudyti, dešinėje - tiltas per Šventąją ( statytas 1941 m.). Andrioniškio bažnytkaimis dešiniajame Šventosios krante, prie Griežos ir Šventosios santakos. Vienas gražiausių šių apylinkių objektas – Andrioniškio bažnyčia. Iš miestelio pasukate Anykščių link. Dar neišvažiavus iš Andrioniškio, siūlome sukti į kairę, lauko keliuku. Pakeliui pravažiojame Latavos upelį, prie kurio žiočių įrengta stovyklavietė. Grįžtant į Anykščius, pravažiuojame Sabaliūnų, Migdoliškio, Gylių kaimus.
Pėsčiųjų, dviračių maršrutas Anykščiai - PuntukasMaršrutas:
Anykščiai - Puntukas - Anykščiai.
Maršruto ilgis – 20 km
(žemėlapis)Saugoma ir graži gamta, kultūros paveldo objektų gausa – štai kas šiame maršrute jus lydės. Kelionę siūlome pradėti A.Baranausko aikštėje. Čia yra senoji miesto širdis, Anykščių senamiestis. Šis senamiestis 1972 metais paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Paėjus Vilniaus gatve vos 200 m, pasieksite paminklą A.Baranauskui, pastatytą pačioje gražiausioje miesto vietoje. Šalia paminklo, ant Šventosios kranto – Šv. Mato bažnyčia (statyta 1909 m). Jos bokštų aukštis 79 m. Netoli bažnyčios, kairėje pusėje ties Šaltupio upeliu, yra žalias namas. Šiame name (dabar tai memorialinis muziejus), ilgą laiką gyveno ir dirbo rašytoja B.Buivydaitė - Tyrų Duktė (1895–1984).
Einant tolyn, dešinėje kelio pusėje stovi originalus pastatas, darniai jungiantis senosios ir naujosios architektūros bruožus. Tai senųjų Anykščių miesto kapinių Koplyčia, vienas iš keleto pastatų, išlikusių mieste iš XIX a. vidurio“. Pastatyta grafienės Kristinos rūpesčiu 1858 m. Dabar koplyčia – kamerinių menų centras.
Judame toliau link miesto kapinių kur 1989 metais sukurtas stovi Tremtinių kryžiaus. Šį paminklą, lietuvių ištremtų į Sibirą atminimui, sukūrė medžio drožėjai Jonas Tvardauskas ir Liudas Tarabilda. Čia pat, priešais – karių, žuvusių 1944 m, kapai. Pakeliui už 200 m, dešinėje kelio pusėje – keliukas į Dainuvos slėnį. O dar už 200 metrų apdainuotasis „Anykščių šilelis“ ir netoliese tekantis Marčiupys. Vasarą jis išdžiūsta, bet pavasarį būna sraunus. Šilelio šiauriniu pakraščiu tekąs Marčiupio upelis A.Baranausko laikais vingiavo per šilelio vidurį – tuo metu šilelis buvęs didesnis.
Baigiasi miestas, bet parsideda Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis. Čia maršrutas pasidalina i du kelius:
1. maršrutą galime tęsti Šventosios gamtiniu pažintiniu taku, kurį įrengė Anykščių regioninio parko direkcija, jame yra 19 gamtinių pažintinių stotelių, Šlavės upelis ir 15 metrų aukščio Šlavės atodangą. Galėsite sustoti ir pailsėti „ 3 – čio kilometro stovyklavietėje“ prie Šventosios upės. Takas baigiasi ties galiūnu – Puntuko akmeniu. Čia pat vieta poilsiui.
Legenda pasakoja, kad Puntuką velnias nešęs užversti ant Anykščių bažnyčios durų, bet vos išaušus, užgiedojęs gaidys. Velnias numetęs akmenį ir pats nusidanginęs į pragarą. Puntuko rytiniame šone matomi neaiškūs ženklai. Žmonės sako, kad tai velnio pirštų įspaudai. Puntukas – antras pagal dydį akmuo Lietuvoje. Akmens svoris – 265 t. 1943 m. akmenyje iškalti lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno, 1933 m. perskridusių Atlanto vandenyną, bareljefai.
2. maršrutą galime tęsti asfaltuotu keliu, kuris kelis dešimtmečius buvo naudojamas anykštėnų norint pasiekti kitus miestus. Vykstant šiuo keliu galime pasigrožėti Anykščių šilelio grožiu, pakvėpuoti grynu šilo orų, pamatyti Šlavės atodangą ir garsųjį Puntuko akmenį.
Ties Puntuko akmeniu šie du keliai vėl susieina. Pailsėję tęsiame kelione toliau. „Šventieji Ąžuolai“ – užrašas šalia kelio, tai saugomi Anykščių regioninio parko medžiai. Dar A.Vienuolis rašė, kad netoli Puntuko stovėję keli tvirti ąžuolai. Čia buvusi šventykla, ir žmonės po jais melsdavęsi, čia susieidavo rožinio giedoti. Nuo šventųjų ąžuolų paėję tolyn apie 600 m, kairėje kelio pusėje miško takelis vedantis iki dar vieno saugomo medžio - Gegutės uosio.
Aplanke šias vietas pajudame iki kelio Anykščiai – Kurkliai ir pasukame Anykščių link, likus 1,5 km iki miesto, 20 m į rytus nuo kelio, Marčiupio upelio slėnyje, dar vienas saugomas - Marčiupio akmuo. Tai paskutinis sustojimas, grįžtate į Anykščius.