Aš irgi taip važinėju, kaip temos autorius - laikausi dešinės, stebiu galą lenkdamas, sukdamas ir pan. Labiausiai erzina, kai supermamytės, pėstieji, šunys eina vidury tako į visas puses svirduliuodami. Arba kai 2-3 dviračiai važiuoja vienas šalia kito ir užima dalį ar visą dviračių taką lyg jis būtų vienos krypties
. O kai paskambini skambučiu, kad įspėtum tai vajėzau - išsigąsta lyg velnią pamatę.
. Dar geriausi dviratininkai, kuriuos esu matęs, važiuoja be rankų ir dar akis įsmeigę į išmanųjį tapšnoklį. Ir toks dviratininkas vos neįsimūrijo į kitą dviratininką
. Mūsų „dviračių takai“ (aka didžioji dalis pėsčiųjų-dviračių takai) ne visada pritaikyti dviračiams važiuoti saugiai taip kaip automobiliams. Juk dviratis tam ir skirtas. Važiuoti, o ne pusę kelio varytis per perėjas, per viadukus (Šiauliuose), per geležinkelio perėjas, nulipinėti/užlipinėti nuo bortelių, vos ne sustoti kai užkerta kelią mašinos, pėstieji ar net kiti poniškai važiuojantys dviratininkai. Dar žiauriai užknisa nepririšti iš kiemų išbėgantys šunys, nors čia gal ir ne visai į temą (kas skaitot ir nepririšat šuns ar vedžiojat šunį be pavadėlio viešoj vietoj - prasmekit skradžiai žemę su savo tais šunimis - vienąkart vos neišsidrėbiau).
P.S. O blogiausia tai, kad pagal KET dviratininkas PRIVALO važiuoti tuo „dviračių taku“ su visais tais trukdžiais
. Labai pavydu:
https://www.youtube.com/watch?v=TYVxO59ledg. Bet čia pas mus dar vairuotojų kultūra per prasta, o ir pačių kai kurių dviratininkų taip pat.