Mes nenorime iš kiekvieno forumo dalyvio padaryti lietuvių kalbos žinovo ir priversti visus rašyti taisyklinga lietuvių kalba, tačiau kalbos darkymo netoleruosime! Nepamirškite „rasyti sveplai leidziama“ (kartais nebūna techninių sąlygų), „tachew rasheety shweplaj“ draudžiama! Jei IRC, ežinių ir ledinių SMS ar kitų pokalbių svetainių sužaloto intelekto asmenims tai netinkama – pasieškokite kito diskusijų forumo...

gr.> Mąstymas-Ą nosinė (įsidėmėtinos rašybos žodis)
sk.> Kableliais išskiriami visi kreipiniai (tam išimčių nėra!)
log.> Valstybinis brandos egzaminas vertinamas procentais, o balai, kaip ir taškai, kaupiami tik atliekant egzamino užduotis.
sakinio strukt.> Žodžių neeiliškumas nelaikomas klaida tik eiliuotose kūriniuose (tam, kad palaikytų rimą), o visur kitur netaisyklinga žodžių tvarka - klaida.

Sutinku su daugeliu - RAKINAM

Citata iš kito forumo taisyklių:

Pamačiau SimoV temą ir apsidžiaugiau. Paskaitęs nuliūdau dėl patyčių, paniekos ir nemeilės gimtajai kalbai. Negerbdamas savosios kalbos, negerbi savęs. Tuomet negerbi ir kitų kalbų, tautų ir jų kultūros.
Didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį bendravau su žmonėmis, kurie aktyviai priešinosi nutautėjimui dar "sovietiniais" laikais ir puoselėja tautiškumą ir gimtąją kalbą iki šiol. Šios kultūrinės terpės požiūris tapo mano suvokimo dalimi.
Kalbos, kad kažkokių terminų neįmanoma išversti ir geriau svetimybės išvis atrodo naivus. Kaip ir teiginiai apie anksčiau buvusius, esamus ir būsimus barbarizmus, svetimybes ir kalbos teršalus. Naivumas nėra dorybė, neverta už jo slapstytis. Internete galima rasti specialistų nuomones apie svetimybių įtaką kalbos darkymui, kalbos raidą ir t.t. Tai liečia visas kalbas, ne tik lietuvių. Didele dalimi tai savęs menkinimas ar paprasčiausio išprusimo stoka. Įsileisdamas savo kasdienėn kalbon svetimybes ir dar visokiais klaikiai išdarkytais pavidalais, parodai savo nebrandumą, pažeidžiamumą ir tos išorinės jėgos (kultūros/subkultūros) akivaizdų poveikį sau.

Juokingai atrodo įrodinėjimai, kad neįmanoma tinkamai išversti dviračio sudedamųjų dalių techninių terminų. Smagiai prajuokintumėte bet kurios specialybės žmogų, kuris savo darbe vartoja lietuviškus terminus ir tarptautinių žodžių atitikmenis ir sugeba ratus vadinti ratais, o ne 'wheelsetu'. Remiantis tokia logika, inžinerijoje, medicinoje, ekonomikoje ir kt. jau senai turėjo vyrauti siaubingas svetimkalbės kratinys. Galbūt netgi istoriškai paveldėtas lenkiškų, rusiškų, vokiškų išsireiškimų jovalas, kurios dar būtų nepajėgusi išstumti dabar įsivyraujanti anglų kalbos įtaka.
Ilgus metus dirbu su tarptautinėmis organizacijomis (dabartinėje 21 tautybės), darbe informacijos srautas irgi didele dalimi nelietuviškas. Džiaugiuosi, kad tai neįtakojo mano kasdienės kalbos ir nebendrauju puskalbe su išdarkytais kitų kalbų žodžiais. Retkarčiais pavartoju žargoną kalbai pagyvinti, retkarčiais įpinu kokią 'mandrybę' ar žaviuosi visokiais tarmiškais/žargono perliukais. Bet liežuvis neapsiverstų įrodinėti, kad tai šiuolaikinės lietuvių kalbos raidos kelias ir aš juo eisiu.

Jei kam atrodo, kad gimtosios kalbos gerbėjai yra kažkokie nuo progreso atsiliekantys tamsuoliai puskvaišiai, tai aš esu toks ir tokiu liksiu

P.S. beje, dėl savųjų kalbų darkymo ir nuvalkiojimo sielojasi visos tautos. Pasidomėkite pvz. rusų ar anglų kalbos "dumblėjimu" ir pastangomis išlaikyti tvarką.

Knygnešio daina
Melodija http://www.spaudos.lt/MenoGalerija/Knygnesiu_daina.htm

Aš už jūrų žiemavojau,
Nes šaltos žiemos bijojau,
O pavasario sulaukęs
Linksmas vėl namo aš traukiu.

Per girias, miškus ir kalnus
Mano kelias visur valnas.
Kelias tolimas be galo
Net mano širdis apsalo.

Aplankysiu miestą Kauną,
Nemunėlį - upę sraunią,
Gimtą kaimą ir tą vietą,
Kur aš užgimiau ant svieto.

Gyvenau tenai laimingai,
Bet neilgai būsiu gyvas,
Jau daugiau vargiai sugrįšiu,
Lietuvos nebaplankysiu. Jūs lietuviai, mano broliai,
Ar mylėjot jūs lig šiolei
Lietuvą, Tėvynę savo,
Kaip tas paukštis mylėdavo?

Ne, nemylit Jūs Tėvynės,
Kaip tėvai senos gadynės.
Jie Tėvynę taip mylėjo,
Kad ir kraują už ją liejo.

Ogi jūs ką šiandien darot -
Gimtą kalbą laukan varot.
Ir maskoliškąją kalbą
Šiandien imate į darbą.