Apie skriaudžiamus dviratininkus ir jų teises:Amžina tema, kas kaltesnis ir kas blogesnis. Bet tiesa kažkur per vidurį, t.y. visi eismo dalyviai turi elgtis mandagiai ir kultūringai, tada visi jausis saugūs. Aišku, tai yra nuolatinė siekiamybė, bet arba kariauji karus keliuose, arba sieki tos darnios eismo situacijos be karo.
Aš įsitikinęs, kad reikia dėti visas pastangas ir priversti policiją matyti dviratininkus pilnateisiais eismo dalyviais. Policija turi juos saugoti, bet ir bausti už pažeidimus. Jei patys dviratininkai to nesieks, taip ir liks pilka dėme eisme. Visus viešojo transporto vairuotojų prasižengimus kiek įmanoma fiksuoti ir raportuoti savivaldybės transporto skyriui ir autobusų-troleibusų parko vadovybei. Jei to nebus, reiškia pažeidimai lieka nefiksuoti, ir kalbos nepasiekia reikiamų ausų, nepadaromi būtini sprendimai.
Civilizuotame pasaulyje nei viena teisė visuomenei nebuvo duota "iš dangaus". Visas jas išsireikalavo susiorganizavę žmonės ir įdėję daug pastangų išsikovoti daugiau vietos po saule. Nuolat tai girdėjau iš visų Europos dviratininkų organizacijų, kad jiems prireikė dešimtmečių, kol pasiekė dabartinį dviratizmo lygį. Jie nesėdi rankų sudėję laukdami valdžios malonės, o kantriai kryptingai dirba.
Gal lėtai sunkiai, bet ir mes link ten judame. Viskas priklausys, kiek žmonių tik verkšlens ir keiksnos valdžią, o kiek dirbs siekdami savo tikslų
Apie dviratininkų ir vairuotojų santykius. Kelyje visiems reikia "papildomų akių" ir protingo elegesio. Ne visi dviratininkai tvarkingai važiuoja ir ne visi vairuotojai piktybiniai dviratininkų priešai. Man atrodo, kad piktybinių durnių yra mažuma tiek vienų, tiek kitų. Dažnai visi neįvertiname kitų eismo dalyvių elgesio, netinkamai pasirenkame greitį, manevrą ir atsiduriame pavojingose situacijose, nukenčiame. Aš manau, kad visais atvejais dviratininkui pavojinga lenkti automobilį, ypač didelių gabaritų, ir išvažiuoti į antrą (ar priešpriešinę eismo juostą). Gali atsidurti "nematomame" taške, kai pirma juosta judanti mašina tavęs nepastebės šoniniame kairiame veidrodėlyje ir pradės iš kairės apvažinėti kliūtį, o tu su mašina susilyginęs judėdamas dideliu greičiu, iš priekio dar kažkas atvažiuoja, arba iš galo važiuoja automobilis gan dideliu greičiu ir dviratininkui beveik nebelieka laiko ir erdvės manevrui (kaip aprašė autobuso parblokštas žmogus). Dviratininkui taip pat galioja saugus greitis, kaip ir automobiliui, kad galėtum atlikti manevrą ir išvengti susidūrimo su kliūtimi, nesukeltum pavojingų situacijų kitiems.
Dar iš patarimų. Sankryžoje, prie šviesoforo geriausia atsistoti prieš automobilį, o ne jo šone. Prieš pradėdamas judėti jis tave gerai matys. Ypač pavojinga stovėti priekyje šone šalia autobuso, sunkvežimi prie šviesoforo ar sankryžoje. Didelė tikimybė, kad dėl gabaritų tos mašinos vairuotojas tavęs visai nemato, ir pajudėjęs, ypač jei reikia sukti ta kryptimi, kur šone stovi dviratininkas gali tave partrenkti.