Velomanai.lt

Kazys Kazakevičius, "Lietuvos žinios"

Prieš ketverius metus panemunėje iš europinių lėšų įrengtas dviračių takas šiandien primena sunkiai išbrendamą lauko keliuką, kuriuo kažin ar kas ryžtųsi važiuoti dviračiu.
Kai gavus beveik milijono litų paramą iš Europos Sąjungos PHARE programos buvo nutiestas 23 kilometrų ilgio dviračių takas vaizdinga Nemuno pakrante Šakių rajone, tarp Kidulių ir Ilguvos miestelių, daugelis tikėjosi, kad jis taps itin patraukliu turistų traukos objektu. Mat mindami dviračius panemunės žemumomis vingiuojančiais keliais ir takeliais, aktyvaus poilsio mėgėjai galėjo ne tik gėrėtis įstabia šių vietovių gamta, bet ir aplankyti virtinę istorinių bei kultūrinių objektų - Kidulių, Gelgaudiškio, Ilguvos dvarus, Plokščiuose pabūti prie legendomis apipintos Šventaduobės ar pabraidžioti čia išlikusia Vaiguvos gatve-upeliu.
Nors vietomis dviračių takas driekėsi smėlėtais ir traktorių išvažinėtais vieškeliais, dviratininkai dėl to pernelyg nesisielojo. Šia trasa keliaudavo ne tik Lietuvos dviratininkai, bet ir turistai iš Olandijos, Vokietijos, Lenkijos.
Tačiau visa tai jau praeitis. Šiandien dviračių takas labiau panėši į neprižiūrimą lauko keliuką. Sunku išbristi per purvą, o apie važiavimą dviračiu galima apskritai pamiršti. Ypač suniokotas tako ruožas ties Plokščiais, juo neįmanoma nei eiti, nei važiuoti.
Panemunių regioninio parko, kurio teritorija driekiasi dviračių takas, direktoriaus Viktoro Ganusausko teigimu, taip trumpai turistai važinėti panemunėmis galėjo dėl to, kad trasą takui parinkę projektuotojai neatsižvelgė į gamtines ribas. Todėl vietomis takas eina per privatiems asmenims priklausančias pievas, o vietomis tapo tarsi ūkiniu keliu, kuriuo aplinkiniai ūkininkai važinėja ir traktoriais, ir automobiliais. Kai kur dviračių takas išplatėjęs nuo 3 iki 6 metrų. V.Ganusauskas nuogąstavo, kad jei ir toliau nebus skiriama dėmesio takui, ilgainiui jis gali apaugti karklais.

Panemunių dviračio taką rengusios Šakių rajono savivaldybės Regioninės plėtros tarnybos vedėjas Vitas Girdauskas LŽ pripažino, kad tako ruožas nuo Kidulių iki Gelgaudiškio iš tikrųjų sunkiai išvažiuojamas. "Jis bus tvarkomas kitais metais. O prieš ketverius metus tiestą dalį, kuri yra apgadinta - remontuosime, kai atšils", - sakė jis. V.Girdauskas tikino, kad dviračių taką labiausiai apgadino ne kaimų gyventojai, bet pati gamta - išplovos susidarė dėl liūčių.

Prižiūrėti dviračių taką ir greta jo esančias poilsiavietes įpareigotos trys seniūnijos. Joms šiems darbams šių metų Šakių rajono savivaldybės biudžete numatyta per 10 tūkst. litų.

Nepaisant problemų dėl jau nutiesto dviračių tako, šakiečiai neatsisako idėjos dviračių taku sujungti beveik visas panemunės gyvenvietes, kad kaire Nemuno pakrante dviračiu būtų galima nuvažiuoti nuo Kauno iki pat Jurbarko.

_________________
Saulius


Mano avataras yra čia
Velomanų naujienos facebook'e
Velomanų komandos forumas: http://velomanai-team.lt

Dviratininkai mins senais takais

Dovilė Jablonskaitė, "Vilniaus diena"
2008 balandžio mėn. 1 d. 00:01

Dviratininkų būgštavimai išsipildė – tarptautinės dviračių ir turizmo trasos „EuroVelo 11“ projektas Vilniuje patyrė visišką nesėkmę. Sostinės valdžia praganė trasai skirtą paramą – beveik 10 mln. litų.
Beveik prieš dvejus metus Vilniaus miesto tarybos palaimintas „EuroVelo 11“ projektas žlugo. 9,4 mln. litų – tokią sumą sostinėje tiesti dviračių trasai buvo atriekusi ES. Tačiau miesto valdžia nesugebėjo panaudoti gautų pinigų – lėšos grįš atgal į Briuselį.
„Girdėjau tokių kalbų. Net keli žmonės sakė: tu nedžiūgauk, nes vargu ar bus ta „EuroVelo“ trasa. Labai nustebau, sunerimau“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Laurukėnienė.
39 km dviračių trasa „EuroVelo 11“ turėjo nusidriekti per visą Vilnių: nuo šiaurinės miesto dalies per Verkių regioninį parką, toliau Neries slėniu per Panerių miškus, pro Vokės dvarą iki Lentvario. Tokia trasa buvo suplanuota, kad ja keliaujantys dviratininkai galėtų apžiūrėti sostinės gamtos ir kultūros paminklus. Tačiau dabar apie šį maršrutą dviračių mėgėjai gali tik pasvajoti.

_________________
when the power of love will overcome the love of power, world will face the peace

Vertino optimistiškai
„Tikiuosi, kad miesto valdžia su meru Juozu Imbrasu priešakyje supranta, jog prarasti ES skirtas lėšas yra labai blogai“, – apgailestavo Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Frankas Vurftas. Dar prieš tris mėnesius jis dienraščiui išreiškė savo nuogąstavimus dėl projekto ateities. Jau tuomet dviratininkas abejojo miesto valdžios valia įgyvendinti projektą ir nerimavo, kad sostinė praras ES milijonus.
Šias abejones anuomet ėmėsi sklaidyti Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas. Dviračių trasos projektą jis vertino optimistiškai ir žadėjo daryti viską, kad ES lėšos būtų maksimaliai panaudotos. Dviratininkų priekaištus, kad trasos plėtra stringa dėl valdžios neveiklumo, jis kategoriškai atmetė.
„Jokių trikdžių nėra. Mes gerų projektų nestabdome, juos netgi skatiname. Projekto įgyvendinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, sąmoningai jo niekas nestabdo ir tikrai nenori prarasti ES skirto finansavimo“, – anuomet aiškino E.Lementauskas.
Nuo šių kalbų praėjus keliems mėnesiams vicemero optimizmo – kaip nebūta. „ES pinigus greičiausiai turėsime grąžinti“, – vakar pripažino politikas.
Konkursas – pavėluotas
E.Lementauskas neneigia: beveik dešimties milijonų litų praradimas miestui yra skausmingas ir apmaudus. Tačiau kitos išeities esą nėra. „Projekto įgyvendinti pagal iš anksto nustatytus terminus nepavyko dėl objektyvių priežasčių“, – panašiai kaip ir prieš keletą mėnesių aiškino vicemeras. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių sustojo projekto įgyvendinimas, – ilgi reikiamų konkursų terminai ir įvairios statytojų bei kitų suinteresuotų grupių pretenzijos.
Nesklandumus lėmė ir komplikuotas viešųjų pirkimų konkursas trasos rangovams pasirinkti. Siekiant neprarasti ES lėšų, dviračių trasa „EuroVelo 11“ turėjo būti baigta šių metų rugpjūčio 1 dieną. Rangos darbus pretendavusios atlikti bendrovės „Gatvių statyba“ ir „Kerista“ trasą būtų baigusios trimis mėnesiais vėliau – lapkritį. Jų teigimu, iki rugpjūčio baigti darbų neįmanoma fiziškai: bėda ta, kad konkursas rangovams paskelbtas vėliau, nei turėjo būti.
Suma išaugo dvigubai
Palaimindama „EuroVelo 11“ projektą sostinės valdžia numatė preliminarią jo vertę – 13,8 mln. litų. Nuo to laiko praėjus beveik dvejiems metams pabrango ne tik statybinės medžiagos – pakilo ir darbininkų atlyginimai. Dėl to projekto vertė šoktelėjo dvigubai – iki 26 mln. litų.
16,5 mln. litų turėtų sudaryti savivaldybės indėlis, o 9,4 mln. litų – ES parama.
Kaip ant mielių pakilusi dviračių trasos sąmata atgrasė miesto valdžią tęsti „EuroVelo“ statybas. „Supraskite vieną dalyką: pagal pirminį projektą savivaldybė jam turėjo skirti vos kelis milijonus litų. Didžiąją projekto dalį finansavo ES. Tačiau ekonominei padėčiai pasikeitus miestui tektų atseikėti keturis kartus daugiau, nei planuota. Dviračių takams tokių pinigų mes negalime skirti“, – teisinosi E.Lementauskas.
Prieš kelis mėnesius teigiamai „EuroVelo 11“ projektą vertinęs vicemeras dabar abejoja jo tikslingumu. „Verčiau dviračių takų tinklą plėsti pačiame mieste, kad žmonės persėstų ant dviračių, mažėtų spūstys. Būtų gerai kada nors pasiekti Amsterdamo lygį“, – užmojais dalijosi E.Lementauskas.
Palikti likimo valiai
Vicemero kalbomis apie dviračių takų plėtrą Vilniuje dviratininkai netiki, netgi vadina jas svaičiojimais.
„Dviratininkams ir jų reikmėms savivaldybė visai neskiria dėmesio, niekas nevyksta, nėra atsakingo žmogaus ar veikiančios komisijos. Kai keliai atnaujinami, automatiškai dingsta dviračių takai, prie sankryžų, kur pavojingiausia, jų iš viso nėra. Tarkime, Saltoniškių gatvėje prie statomo „Panoramos“ prekybos centro anksčiau buvęs takas išnyko. Vilniuje į tai niekas nekreipia dėmesio“, – piktinosi F.Vurftas.
Projektuotojai apsiskaičiavo
Šiuo metu dviračių trasa tiesiama Žirmūnuose. Iki balandžio galo ji turėtų būti baigta. Tai pirmasis „EuroVelo 11“ projekto etapas. Kada bus įgyvendinti kiti du – neaišku, nes ES pinigų skiria tik už visą projektą, o ne atskiras jo dalis.
Savivaldybės Investicinių projektų poskyrio vyriausioji specialistė, projekto „EuroVelo 11“ vadovė Renata Sudikienė apgailestavo dėl susidariusios padėties. Projekto nesėkmės priežasčių ji siūlė ieškoti ir savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“. Būtent ši esą vėlavo parengti techninį projektą, netiksliai apskaičiavo jo sumą.
„Mūsų vėlavimas buvo užprogramuotas, nes projektą perėmėme iš jį vilkinusio Sveikatingumo centro“, – aiškino „Vilniaus plano“ GIS skyriaus vadovas Alvydas Karalius.
Jis pripažino, kad rengdamas projekto galimybių studiją neįvertino problemų, susijusių su trasos požeminėmis komunikacijomis. Taip pat į studiją nebuvo įtrauktos saugos priemonės: užtvaros, saugos salelės. Tai esą smarkiai pakėlė projekto kainą.
„Tikiuosi, kad trasa „EuroVelo 11“ anksčiau ar vėliau bus baigta. Manau, dviratininkai neturėtų skųstis, nes per metus dviračių takams tiesti ir prižiūrėti miestas skiria 3 mln. litų – tai palyginti nemažai“, – įsitikinęs A.Karalius.

_________________
when the power of love will overcome the love of power, world will face the peace

http://www.atvirai.lt/straipsniai/valst ... uno-meras/
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=56743

Dar pats nespėjau perskaityti...

_________________
Mano turgelis: tuščias

DELFI Dainius

Sveiki, gerb. vairuotojai. Vairuoju ir pats – tiek mašiną, tiek dviratį. Visų pirmą norėčiau paanalizuoti neseniai rašiusio kolegos bei bendrą susidariusią nuomonę apie dviračius. Dviratis pagal mūsų įstatymus yra transporto priemonė, tačiau daugumai atrodo visikai kitaip.

Vairuotojai dviračių takus naudoja kaip stovėjimo akšteles, visiškai pamiršta apie keliuose esančias nemotorizuotas transporto priemones. Jei kelias siauras, sunku prasilenkti, dviratininkas sulaukia krūvos keiksmų. Keista, tačiau vežimai, traktoriai bei kitos lėtos ir gerokai didesnės transporto priemonės labiau toleruojamos.

Viena pavojingiausių situacijų – vairuotojas aplenkia dviratininką ir suka į dešinę. Verta prisiminti, kad dviratinikas nėra pėstysis, jis taip pat važiuoja keliu, palaiko 20-30km/h greitį. Jei vairuotojas užblokuoja kelią aplenkęs dviratį vos keliais metrais ir sukdamas į dešinę, sudaroma labai pavojinga avarinė situacija. Yra dvi galimybės išvengti susidūrimo – sukti į dešinę ir rizikuoti palįsti po kaltininko ratais, arba lenkti autotransporto priemonę kairia puse ir tapti lengvu kąsniu kitiems eismo dalyviams.

Praėjusiais metais mane partrenkė 5 mašinos, 3 avarinės situacijos pasibaigė laimingai, kartą minkštai atsiguliau ant bagažinės bei dviratis buvo trinktelėtas į šoną. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai.

Kokia buvo vairuotojų reakcija? „Kaip Tu važinėji?!“ Jie nė nesusimąsto, kad dėl avarijų kalti patys. Jie taip pat nesusimąsto, kaip elgiasi parkuodami automobilius ant dviračių tako. Kodėl niekas nestato mašinų ant šaligatvio? Kodėl niekas neparkuoja dviračių viduryje gatvės? Turbūt pėstieji nėra tokie pakantūs kaip dviračių vairuotojai, o dviratininkų galvose likęs šioks toks tolerancijos krislelis...

Blogiausia, kad policijos pareigūnai mąsto kaip eiliniai vairuotojai. Kiekvieną mielą dieną prie VPU stovi 10-20 mašinų, paliktų ant dviračių tako. Niekas jų neblokuoja, niekas nerašo baudos. Ta pati situacija Gedimino prospekte. Kartą pareiguno klausiau, kodėl nebaudžiate kaltininkų. Atsakymas skausmingai paprastas – „ateis vairuotojas - bausim“. Matyt, Lietuvoj pareigūnas be vairuotojo neturi teisės užfiksuoti pažeidimo (o galbūt neapsimoka, juk negaus kyšio).

Teoriškai galima fotografuoti nusikaltėlius, nuotraukas siųsti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai (lpept@vrm.lt), tačiau iš pastarųjų vienintelis įmanomas atsakymas – „pradėtas tyrimas“. Turbūt darbuotojai mąsto kaip tarybiniais laikais – kam vargti dirbant valdiškoje įmonėje, pareigos nuo darbo rezultatų nepriklauso...

Kitavertus norėčiau pasidžiaugti, kad tolerantiškų vairuotojų skaičius kasmet didėja. Visuomet malonu pasijausti vertinama eismo dalimi, su pastabiais vairuotojais elgiuosi tikrai draugiškai ir dėmesingai. Jums labai ačiū.

Pabaigai keletas pasiūlymų:

· Vairuotojai, iš dešinės juostos sukdami dešinėn prisiminkite dviračių taką;

· Gerbiami LPEPT darbuotojai, prašytume operatyvumo ir reklamos. Įsivažiavus baudų išrašymui pagal nuotraukas atpigs eismo kontrolė bei gerokai sumažės nebaudžiamumo faktorius;

· Dviračių takas – ne parkavimosi vieta, vairuotojai jį turi traktuoti kaip šaligatvį;

· Dviratininkams taip pat galioja KET taisyklės – negalima važiuoti per perėjas, reikia laikytis dešinio kelkraščio, naktį (ypač aktualu kaimo vietovėse) privalomi atšvaitai.

· Radus automobilį, pastatytą ant dviračių tako galima jį fotografuoti, nuotraukas siųsti lpept@vrm.lt (taip pat pateikti tikslų laiką, datą bei vietovę) arba bendruoju pagalbos telefonu (112) apie prasižengimą pranešti policijai.

· Jei LPEPT sutinka bendradarbiauti, galima organizuoti „pažeidėjų medžioklę“ – surinkti reikiamą liudininkų skaičių, patvirtinantį pateiktos medžiatos autentiškumą ir fotografuoti pažeidėjus

Faktas nejuokas: net jei atuostradoj 150 mini - vairuotojai tave mato kaip letesni.
Patikrinta praktika, jei mieste vaziuoju 50 ar 60 ar dar kiek jiems dzin ant to, vistiek dviratis yra dviratis ir cia yra problema, jie ji mato kaip kliuti, kad ir kokiu greiciu vaziuoja.
Pvz padarytu vietoj 50 maksimalaus - 30. Tai ir maziau lavonu butu ir vistiek dabar mieste daugiau 30 mint tolko ner, ant sviesaforo sustoji. Tai koks tolkas masinoms ant 50 lakstyt ? Gera kartais pasvajot ? Gaila, kad to vairuotojai nepastebi...
Nu zodziu is mano puses kova cia beprasme, galim nebent del dviraciu taku pestis, bet vairuotojai buvo ir bus tokie ir Lietuvoj net nesvajoju to laiko sulaukt kada bus galima be baimes posuki padaryt, ar i parduotuve nueit kadangi dabar oi tikrai nevisur yra salygos palikti dvirati. Nu yra, kartais buna per siauru stovu priekini rata ikist.

Troleibusai daug didesne kliutis, nei dviratininkai. As, pavyzdziui, ir greiciau vaziuoju uz juos, ir dar maziau vietos uzimu.

uzimtum daugiau vietos nei trulikas ir i tave kaip eismo dalyvi ziuretu, matai per KM kai vaziuoja burys, visai kitas vaizdas buna

_________________
ne visada norai sutampa su galimybem ...