Tikra namine duona kildinta ant raugo ir kepta po peciu - tai tikras skanumelis. Babyte tokia kepdavo, o is paskutines teslos kiekvienam anukui po maza kepaliuka dar is kepdavo ir dar leisdavo patiem su tesla pasiterliot- tai mano megstamiausias kepinys budavo zmogeliukai is duonines teslos
.
Nelabai as ka jau dabar pamenu ka konkreciai dedavo i tesla ir kaip ja darydavo. Zinau tik, kad kai kildindavo uzmaisyta tesla, tai vydavo mus nuo kubilo, kad nevedintume ir nosies nekaisiotume po uzklotu
. Paskutini kart tokios duonos valgiau pries kokius 25metus. (gaila siuolaikiniu vaiku, kurie niekad kaimo neturejo
) Atsimenu tik, kad kartais kepalus dedavo ant dziovintu ajeru, o kartais ant dziovintu kopustu lapu. Kepalu virsu visada subadydavo pirstu. Formuodavo tradicinius pailgus kepalus, o ne tuos super didelius keturkampius. Dar visada kubile palikdavo zalios teslos guzuliuka su lig dideliu kumsciu sekancio kepimo raugui. I duona visad dedavo kmynu. Dar kepdavo ragaisi - tai is vis toks keistas kepinys, i kurio kvietine tesla dedavosi pertintos viros bulves - skonis panasus, kaip tos sovietmieciu populiarios fromines duonos. O baltas kvietinis pyragas kilditas ant mieliu, tai budavo gana daznas kepinys, nes jam nereikdavo tokio ilgo pasiruosimo kaip duonai, o ir neprikepsi jo kazikiek, nes sudziuves nelabai skanus. duona visai kas kita - laikydavosi ir dvi savaites- tris savaites.
Nu ka galiu pasakyt - nesugalvociau dabar kepti rugines duonos orkaitej, bet gal tai visai ir idomu. Ji tikrai turetu but skanesne, nei tie "siuolaikiniai putesiai". HMMMM taip uzsimaniau dar siltos ir su sviestu, nors babyte neleisdavo valgyt siltos, nes sakydavo, kad tai nesveika - gali pilvelis uzsiklijuot