Šiandien startavo pirmasis CRC maratonų serijos etapas Velse, visiškai netoli nuo manęs (apie 110km), kuriame teko sudalyvauti ir paskanauti užjūrio maratonų <sakyčiau dulkių, bet tokių nelabai buvo>...
GPS track'as (Baterijos mirė likus apie 15km, tad neturiu visos trasos, tačiau jau matosi, jog likę tiesūs ruožai ir nusileidimai).
Taigi apie viską trumpai:
Teisiškai
CRC maratonai yra ne varžybinis renginys, t.y. visi susirenka draugiškai prasiminti 55 arba 75km, praleisti gerai laiką ir tt.. Bet žinoma kaip ir visuose nevaržybiniuose renginiuose vyksta kovos tarp klubų, pavienių dviratininkų ir tt.
Pati registracija vyko interneto arba paštu, taip pat galima buvo registruoti renginio metu, tačiau jau su šioka tokia priemoka. Pats renginys kainuoja 33 svarus (panašiai kaip pas mus MTB maratonų taurės 35lt), į kuriuos įeina tikrai nemažai dalykų. Daugiau apie tai galite pasinagrinėti oficialiame puslapyje. Taigi atvykus į renginio vietą tereikėjo pasirašyti ties savo pavarde ir pasiimti startinį paketą.
Vėliau sulaukėme daugiau klubo narių, nedidelis apšilimas, paskatinimo kalbos ir tt.
Starto koridoriai yra tik du: tiems, kurie greiti ir tiems, kurie yra lėtesni. Kadangi į startą atėjome paskutiniai, stojome gale visų lėtesnių. Trumpa informacija prieš startą, dar kelios minutės ir visi pajudame. Dalyvių skaičius ribojamas mano žiniomis iki 1000, pasižiūrėjus į startuojančius - skaičius tikrai netoli nuo maksimalaus. Labai teigiamas mano akimis dalykas yra saugos automobilis nuo starto linijos, kuris lydėjo kelis kilometrus, kurie riekėsi miestelio gatvėmis - visi galėjo pasiskirstyti pagal norus ir pajėgumus iki pirmųjų pakilimų ir vienvėžių takelių. Pirmas rimtesnis pakilimas po 5-6km. Nuo čia prasidėjo visas smagumas - kadangi teko prisivyti dauguma lėtesnių iš priekyje buvusių dalyvių, kylu neskubėdamas, kadangi žinau, jog per visus ~55km bus "tik" trys pakilimai, vadinasi šis bus pirmasis. Čia ima apie save priminti 28/44 priekinių žvaigždžių kombinacija (gale 11-32). Kadangi įkalnė nėra baisiai stati ir kojos dar šviežios - pirmą pakilimo dalį įveikiu gana nesunkiai. Pirma dalis todėl, kad praktiškai kylama apie 10km (nuo pakilimo pradžios iki pirmojo didžiojo nusileidimo užtrukau apie 40min). Po to sekė ilgas apie 5km nusileidimas, kuriuo dauguma vietinių tiesiog skrido nežmoniškais greičiais, o aš stengiausi nenusiversti kur nors, tad mano diskai apačioje jau gerokai kvepėjo, o ir kaladėlių likutis buvo menkas (kuprinėje turėjau atsarginę porą, kadangi jau mačiau, kad kaladėlės į pabaigą). Po ne ką mažiau varginančio nusileidimo pirmasis maitinimo punktas. Va čia buvo gerokai nustebintas, nes MTB maratonų taurės maitinimo punktuose dažniausiai gali rinktis tarp vandens ir energetinio, nors iš kitos pusės - distancija ir laikas, kurio reikia ją įveikti tikrai nėra dideli. Taigi maitinimo punkte bananai, sausainiai, energetinių gėrimų pasirinkimas, energetiniai batonėliai, vanduo, bei dar keletas neaiškių dalykų, kurių taip ir neišsiaiškinau. Maitinimo punktai buvo du per visą trasą - apie 24-tame kilometre ir 40-tame. Po paskutinio maitinimo punkto sekė status pakilimas, kuriame jau kojos nebeišsuko tokios pavaros, teko lipti ir stumtis, smagu, kad buvau toks ne vienas. Dar keli vienvėžiai pakilimai, einantys per ganyklas, pagrindas minkštas, dviratis rieda tarsi nuleistomis padangomis, keletas sustojimų savęs paskatinimui minti iki galo (trumpesnio kelio atgal nėra), smagus vienvėžis takelis miške su šaknimis, kuris priminė Lietuviškus miškus, pora nusileidimų tešlinais akmenimis, nedidelė plento atkarpa ir jau matosi varžybų miestelis. Garbės ratas aplink stadioną ir finišuoju. Pagal laiką tilpau į 4 valandas.
Trasoje karts nuo karto pravažiuodavo organizatorių atributika pasidalinęs motociklininkas su krosiniu, kuris sustojusių pasiklausdavo ar viskas gerai, ar nereikia kokios pagalbos.
Dalyvių įranga: dažnai parsisiunčiu MTB žurnalus, kuriuose būna reklamuojamų daug gražių dviratukų, mandriausių komplektacijų ir tt... Šiandien dauguma tų dviračių galėjau apžiūrėti gyvai - apie 80 proc dalyvių važiuoja su Hi-End rėmais ir komplektacijomis. Pilnos amortizacijos (Full Sus) dviračiai įtikinamai pirmauja - hardtail'us praktiškai galima buvo suskaičiuoti.
pasiekti finišą buvo smagu, nes trasa nebuvo pati lengviausia mano važiuota, tikrai pareikalavo nemažai fizinių ir psichologinių pastangų.
Įspūdžių daug, nežinau ar visus parašiau.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
/
