Armantai, tamstos nuomonė ir lieka tik asmenine tamstos nuomone. Įstatymų kūrimo ir priėmimo tvarka Lietuvos Respublikoje yra kitokia ir turi remtis ne vien asmeninėmis nuomonėmis. Deja, dėl mūsų diskutuojamos temos taip nebuvo padaryta ir tai yra Seimo darbo brokas.
Aš asmeniškai buvau liudininkas, kaip gimė šio įstatymo pataisa 2011 m. liepos mėn. vieną dieną Darbo grupės KET pakeitimams prie Susisiekimo ministerijos posėdyje S. Brundza atsinešė laikraščio iškarpą (berods vokišką) ir Smart firmos baltą mirksiuką. Posėdyje S. Brundza parodė, kad laikraštis rašė berods apie kažkokią avariją su dviratininku ir pareiškęs, kad blogai mato dviratininkus dieną, ir norėtų, kad jie važinėtų su tokiais mirksiukais
mirksinčiu režimu. Tada posėdyje visi pasijuokė, kad nesąmonė, kažkas logiškai paaiškino, kad to nereikia ir tai nėra eismo saugumo dviratininkams prioritetas. Deja, S. Brundza buvo iniciatyvus, ir prastūmė šią pataisą SEAKĮ įstatymo projekte, kad vėliau dėl Seimo narių aplaidumo virto įstatymu. Todėl
post factum nereikia šioje pataisoje ieškoti logikos ir gilios išminties, kurios tenj nėra, ir kurios neturėjo ir logiškai negalėjo paaiškinti net pats autorius. Žmogus tiesiog dėl senatvės nebematė dviratininkų ir tai tapo įstatymu visiems. Laba diena, bananų respublikos gyventojai...
Raštai su komentarais, argumentais ir kitokiomis nuomonėmis buvo siųsti daug kartų Seimui ir Vyriausybei, pristatyti komitetuose. Bet galiu aiškiai pasakyti, kad nulėmė tik kelių žmonių asmeninė nuomonė. Tai yra marazmas, kad įstatymai priimami pažeidinėjant Seimo statutą ir nuomonė, ar asmeninės negalios problema tampa įstatymu.
Vieno forumiečio, teisininko ir dviratininko komentaro ištrauka iš rašto Seimui:
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnis nustato, kad kartu su įstatymo projektu būtina pateikti aiškinamąjį raštą, kurio turinys
expressis verbis nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje, t.y. aiškinamajame rašte privalo būti nurodyta: 1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą; 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai; 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai; 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama; 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai; 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai;
įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą; 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka; 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus; 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys; 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai); 13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; 14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai; 15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc; 16) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Doktrininis, loginis ir teologinis šios normos turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas aiškinamajam raštui skiria ypatingą dėmesį. Neabejotina, kad aiškinamojo rašto paskirtis – smulkiai, nuosekliai, argumentuotai išdėstyti poziciją dėl naujo teisinio reguliavimo tikslingumo ar jau esamo reguliavimo pakeitimo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjas nurodo, kad prieš teikiant įstatymo projektą
a fortiori turi būti išanalizuota ir įvertinta dabartinė esama situacija, įvertinta siūlomo teisinio reguliavimo nauda siekiamiems tikslams, gautos specialistų patikimos išvados, kad siūlomas pakeitimas leis pasiekti užsibrėžto tikslo, įvertinta ir išanalizuota kitų šalių teisinė bazė.
Šiuo atveju susipažinus su Įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamuoju raštu, matyti, kad prieš teikiant įstatymo projektą turi būti išanalizuota ir įvertinta dabartinė esama situacija, įvertinta siūlomo teisinio reguliavimo nauda siekiamiems tikslams, gautos specialistų patikimos išvados, kad siūlomas pakeitimas leis pasiekti užsibrėžto tikslo, įvertinta ir išanalizuota kitų šalių teisinė bazė. Tai pagrindžiama įstatymo aiškinamajame rašte. Šiuo atveju (dėl SEAKĮ pataisos apie liemenes ir šviesas) aiškinamajame rašte apskritai nebuvo analizuota kodėl iki 2014-07-01 galiojęs SEAKĮ Įstatymo 17 straipsnio 2 punktas yra netinkamas. Nėra pateikta duomenų kiek avarijų įvyko kuriose dalyvavo dviratininkai, nepateikta statistika kiek avarijų buvo kilusios dėl dviratininkų kaltės, neanalizuojama kiek avarijų įvyko ir jei įvyko dienos metu, nenurodoma kas lėmė šias avarijas ir ar avarijų, vykusių dienos metu priežastis – dviratininko „nematomumas“ ir pan. Dar labiau – aiškinamajame rašte nėra pateikta absoliučiai jokių duomenų, specialistų, mokslininkų išvadų, kurios pagrįstų, kad saulėtą dieną priekyje šviečiantis baltos spalvos žibintas užtikrina kur kas geresnį saugumą, nei atšvaitas. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad įstatymo pakeitimas toje dalyje, kurioje Seimas priėmė įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pakeitimą yra ne tik, kad nelogiškas, tačiau ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką – aiškinamajame rate nenurodžius kuo blogas šiuo metu Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas ir kuo už kol kas esamą yra geresnis siūlomas.