Jau daugiau kaip 15 metų dviračiu į darbą neretai skubantis bendrijos "Atgaja" projektų vadybininkas Linas Vaičius, kalbėdamas apie dviratininkų padėtį miesto gatvėse, neslėpė ir nuoskaudos, ir ironijos.
"Kelią turi matyti keturiomis akim, dviem už save, dviem už automobilio vairuotoją. Kartais pamąstau, kad žmogui, kuris nėra įgudęs dviratininkas, dviračiu važiuoti miesto gatvėmis tikrai sudėtinga, o ypač - bendrame transporto sraute. Troleibusų vairuotojai dažnai aplenkia, spaudžia prie šaligatvių bortelių," - pasakojo kaunietis.
L.Vaičiaus manymu, jei Kaune būtų įrengta daugiau dviračių takų, o darbdaviai savo pavaldiniams biuruose įrengtų persirengimui skirtus kambarius bei dušus, dviračiais važinėtų kur kas daugiau miestiečių, nei dabar. Tuo tarpu dabar dviratis dažnam tėra sporto ar pramogos priemonė.
"Nors pagal plėtros kilometražą mieste reikėtų 170 km ilgio dviračių tako, šiuo metu jis beveik trečdaliu trumpesnis - apie 50 km", - apgailestavo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė.
Tiesa, šiemet tikimasi įgyvendinti bent kelias dviračių gerbėjus pradžiuginsiančias naujoves.
"Jau šiemet turėtų būti nutiestas daugiau kaip 5 km ilgio Panemunės šilo dviračių takas, atsiras dviračių trasa, sujungsianti Panemunės pėsčiųjų tiltą, vedantį į Aukštuosius Šančius, ir kitą Panemunės tiltą. Šiais metais taip pat ruošiamės atnaujinti seną projektą "Nuo Vilijampolės tilto į Lampėdžių paplūdimį". Pastarąjį projektą jau kitais metais tikimės pristatyti komunaliniam ūkiui. Planuojama atnaujinti ir senąją dviračių takų plėtros schemą", - pažadus bėrė M.Stanikūnienė.
"15min" žurnalistės paklausta, kaip pati jaučiasi, važiuodama dviračiu miesto gatvėse, M.Stanikūnienė buvo atvira. "Tai bendra visai Lietuvai - dviračiai nelaikomi lygiavertėmis transporto priemonėmis, su dviratininkais niekas nesiskaito. Lietuviams trūksta skandinaviško mandagumo", - apgailestavo specialistė.
|