Velomanai.lt

Dviračių mėgėjų klubo forumas

Dabar yra 2024-03-28 23:55

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 16 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Ekologija, gamta
StandartinėParašytas: 2009-07-29 16:40 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2009-06-29 19:27
Pranešimai: 8
Miestas: Kaunas
Vardas, Pavardė: Armantas
Sakykite, gerbiamieji velomanai, kur dedate visokius vaitspiritus, benzinus ir visokias kitokias atravas išpiltas ir grandinių plovimų mašinėlių. Problema- nežinau kur padėti... :oops: Namie sandėliuoti prie vaikų ir šunų nesinori, o malkoms uždegti vietoj degaus skysčio irgi netinka...
Mašinos "atrabotkę" atiduodu į servisiuką-žiemą šildymui sukūrena.

_________________
Nesąmonė, pasakyta užtikrintu tonu, vadinama asmenine nuomone...


Paskutinį kartą redagavo Kestis 2013-02-27 20:18. Iš viso redaguota 2 kartus.
pakoreguotas pavadinimas


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2009-07-29 17:47 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-04-06 04:56
Pranešimai: 1723
Miestas: Vilnius
Vardas, Pavardė: Tautvydas
aš darau negerai, todėl nesigirsiu, o šiaip būna konteineriai "atrabotkei" ir kitiem brūdams. ten reikėtų ir pilt.

_________________
neša mane Trek`as per devynis kalnus... <<< PARDUODAMAS
Trolį pabalnojęs po pasaulį aš klajosiu
Info apie džiaugsmus FB
------------------------------------
artimiausiu metu:
asmeniniai džiaugsmai


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2009-07-29 18:21 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 15:22
Pranešimai: 5003
Miestas: Kaunas
Vardas, Pavardė: Linas Vainius
Grandines plovimo masineleje beveik nieko nelieka, kai isvalau grandine. dar jei su skuduru pravalau masinele, tai viskas susigeria. tepaluotus skudurus visus surenku i maiseli ir i perdirbima. ju nemazai susidaro. nuvezu karta per metus su kitu slamstu i Asigalio g. stambiagabariciu atlieku surinkimo aikstele. kartais skyscio likucius i skardine, arba ant rusio plyteles, imetu dar laikrascio skiaute ir padegu. sudega l. greit. bet nenaudoju jokiu benzinu, tik spec. skysti. gali pilti i stiklaini. uzsukai dangteliu, pastatei i kampa ir laikai kol pripildysi. atiduodi kartu su 'atrabotke' i perdirbima.

_________________
http://www.dviratai.lt - varžybos, maratonai, paradai, klubas.
DSK Dviratai-Daistatus naujienos, įdomybės apie dviračius FB
Elektrėnų GX Ralis dviračių maratonas 2018-10-13 d.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2009-07-30 08:44 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-07-21 13:32
Pranešimai: 144
Miestas: prie Kauno
Vardas, Pavardė: AlgisRadz.
viskas sueina i krosni


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2009-08-03 09:36 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-07-21 13:32
Pranešimai: 144
Miestas: prie Kauno
Vardas, Pavardė: AlgisRadz.
liudinantys faktai http://www.zebra.lt/lt/vyrams/mokslas/Zmones-prisauke-sestaji-didiji-isnykima-2009-08-02.html


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2009-11-25 00:03 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 15:22
Pranešimai: 5003
Miestas: Kaunas
Vardas, Pavardė: Linas Vainius
Sveiki,

Gal tamsiais rudens vakarais atsiras besidominčių ekologijos ir pasaulio problemomis. Kviečiu į filmų peržiūras ir diskusijas. Lapkričio 26 d. (ketvirtadienį) su jumis bendrausiu aš :-)

EKOLOGINIO IR SOCIALINIO KINO SEMINARŲ CIKLAS
PLĖTROS ŠLEIFAS

Viešojoje Lietuvos erdvėje labai stokojame dėmesio ekologinėms problemoms. Ekologinės ir socialinės dokumentikos seminarais pradėjome viešą diskusiją visam pasauliui aktualiomis temomis, į kurią pakvietėme jungtis akademinę visuomenę, nevyriausybininkus, valdininkiją, aktyvius piliečius. Kiekvienas seminaras prasideda dokumentiniu filmu, pristatančiu konkretų probleminį atvejį, po to vyksta moderuojama diskusija, kurioje išgirstamas kiekvienas atėjęs.

Seminarų laikas: kiekvieną ketvirtadienį, 17.30 val., lapkričio 19 d. – gruodžio 17 d.
Seminarų vieta: Lietuvos Istorinės Prezidentūros salė. Adresas: Vilniaus g. 33, Kaunas.


Renginiai nemokami, atviri visiems, besidomintiems ekologinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis aktualijomis.

Lapkričio 26 d. rodysime dokumentinį filmą

POISON FIRE / NUODINGA LIEPSNA, 2006.

Režisierius: Lars Johansson. Kuriant filmą bendradarbiavo
Friends of the Earth International, Environmental Rights Action ir Climate Justice Programme organizacijos.

Filmo trukmė 28 min., filmas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.

Filmas, kurio premjera įvyko Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje (IDFA) Amsterdame 2008 m., atskleidžia pragaištingą naftos ir dujų gavybos poveikį gamtai ir žmonėms Nigerio upės deltoje, Nigerijoje (Afrika). Režisierius su grupe vietinių Nigerijos aktyvistų aplankė Nigerio deltoje gyvenančias bendruomenes, kurių kaimynystėje tarptautinė naftos kompanija "Shell" išgauna naftą ir degina dujų fakelus. Žalia nafta užteršta upės delta, be maisto ir pajamų likę žmonės, "Shell" vadovų reakcija į reikalavimus dėl taršos nutraukimo, žmonių pasipriešinimas – visa tai filme atskleidžiama gyvai ir emocingai.

Po filmo kelsime klausimą, ar dar esama „tolimų“ ir „artimų“ ekologinių problemų; kokias kiekvienas iš mūsų turime galimybes priešintis globaliam aplinkos, žmogaus sveikatos ir lokalių kultūrų niokojimui?

Diskusijos moderatorius Linas Vainius.


Tolimesniuose seminaruose:

Gruodžio 3 d.: AN INCONVENIENT TRUTH / NEPATOGI TIESA. Moderatorius Leonardas Rinkevičius.
Gruodžio 10 d.: WHEN THE TIME COMES / LAIKUI ATĖJUS. Moderatorius Saulius Pikšrys.
Gruodžio 17 d.: SAKHALIN‘S BLACK TEARS / JUODOSIOS SACHALINO AŠAROS. Moderatorius Gintautas Mažeikis.

Organizatoriai: VU KHF Sociokultūrinių tyrimų centras, CEE Bankwatch Network atstovas bendrija „Atgaja“, KTU Sociologijos katedra.

daugiau informacijos http://www.atgaja.lt

_________________
http://www.dviratai.lt - varžybos, maratonai, paradai, klubas.
DSK Dviratai-Daistatus naujienos, įdomybės apie dviračius FB
Elektrėnų GX Ralis dviračių maratonas 2018-10-13 d.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Apie gamtą ir ekologiją
StandartinėParašytas: 2010-06-23 22:56 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-21 22:34
Pranešimai: 509
Vardas, Pavardė: Tomas Gerulskis
Sveiki,

Kadangi dviračiai stipriai susiję su ekologija ir gamtos saugojimu manau atsiras ne vienas kuriam ši tema turėtu patikti.
Čia pasidalinsiu keletu straipsneliu parašytų žmonių, kurie ne tik idėjomis bet ir darbais stengiasi puoselėti Lietuvos gamtą, išsaugoti Lietuvos girias.
Šie žmonės karts nuo karto suorganizuoja išvykas į mažai žmonių paliestas vietoves su idomiais pasakojimais apie Lietuvos gamtą, papročius, gyvūnus. Beje numatomos išvykos ir dviratininkams


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-06-23 22:56 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-21 22:34
Pranešimai: 509
Vardas, Pavardė: Tomas Gerulskis
Kodėl ar dėl ko Lietuvoje išnyko lokiai?

Rimas PAKERIS

Jau ne vienerius metus važinėju iš Kauno į Vilnių darbo reikalais. Kelias ne trumpas, tad važiuodamas svajoji, klausaisi per radiją muzikos, žvelgi pro langą į prabėgančius pro šalį įvairaus dydžio reklamos stendus su kažką kalbančiais vaizdais. Taip greičiau prabėga laikas. Ir štai neseniai, kaip niekad iki tol, nežinau kodėl, bet visai netikėtai, išvydau lokį į mane žvelgiantį. Koks gyvūnas... Didingas, savimi pasitikintis ir nėra girioje kas jam prilygtų. Bet čia jis žiūri į mane sustingęs reklaminiame stende, o prieš jį puikuojasi didžiulis traktorius. Konstruktorių stebūklas, lyg vienu metu ne vieną medį galintis išrauti pabūklas. Kitą dieną vėl važiuoju iš Viniaus Kaunan. Ir še tau, vėl šalia kelio lokys. Ne, ne nepagalvokite, ne gyvas, o vėl dideliame stende sustingdytas. Vargšas, ant minkštasuolio pasodintas, visokiausių buitinių reikmenų vergijos apsupty. Nejučia pagalvojau, matai, kur dabar Lietuvoje gali aptikti Lokį. Ir iš karto prisiminiau vieną, gal šešerių metų berniuko klausimą Kauno miesto viešosios bibliotekos salėje, Andrejui Gaidamavičiui beskaitant paskaitą apie vilkus, kur šimtąvietėje salėje sėdėjo vos keletas klausytojų: Kodėl išnyko Lietuvoje Meškos? Nuskambėjus tokiam klausimui širdį it replėmis kas suspaudė. Ką atsakyti vaikui? Įsivaizduokite, mažam berniukui aiškiai neatsakius į tokį klausimą griūna visas pasaulis. Na, koks gi miškas be meškos (atkreipkite dėmesį, kokie panašūs tai žodžiai). Pasaulis netenka labai svarbios sudedamosios dalies. Kalbu ne apie mėsą, kaulus, kailius ir nieko vertus tuščiagalviškus trofėjus, medžiotojų visai nelygioje kovoje nudaigotus gyvūnus, vien tik dėl sunkiai paaiškinamos aistros nužudytus. Mes nebetenkame pagarbaus ir baimingo jausmo. Sunyksta mūsų dvasia. Man kažkodėl atrodo, kad dvasia ir jausmas yra tas pat tik, kitaip pasakytas žodis. Paveikslas tampa ne be toks spalvingas. Gyventi su neatsakytu klausimu labai sudėtinga. Ar jums lengva būtų gyventi be rankų? Sudėtinga, aišku, kad sudėtinga. Bet čia net palyginti sunkiau. Jei mes visapusiškai negalime atsakyti vaikeliui į tokį klausimą, o juk klausimas gana paprastas, ne apie dievo buvimą ar nebuvimą gi klausiama, mes tarsi susitaikome su tuo ir toliau gyvename liūdesy be vilties. Bet ko vertas toks gyvenimas. Jis nuobodus ir bespalvis. Tvyro gręsiančio sunykimo, sudaiktėjimo nuotaika.

Ir labai keista, bet kažkodėl, visai netrukus, man likimas lėmė ir vėl su lokiais susitikti Lietuvoje, Žemaitijoje. O gi Žemaitiją būtų neįmanoma įsivaizduoti be lokio. Be jo atvaizdo vėliavose einančių į mūšį didingų barzdotų, kuokomis ginkluotų vyrų, dar ir savo mintyse jo, to galingo gyvio jėgą savyje nešinų. Tad kas gi tokį nugalės. Nėra tokios jėgos, kuri galėtų lokio jėgą nugalėti. Ir kaudavosi riaumodami, it lokiai raudavo tuos nedorėlius nežinia ko į mūsų žemes atsidanginusius. Apsigindavome, išgyvendavome. O dabar ar išgyvensime, kai lokiai kelia mūsų dvasią žvelgdami iš reklaminių stendų ir byloja mums Raudonosios, sakyčiau kruvinosios knygos viso labo popieriniais puslapiais. Įdomu ar mes suprantame, ko netenkame naikindami Gamtos įvairovę? Man atrodo, kad netenkame viso ko. Ir kaip liūdna pasidaro, kai nuvykus šiais metais Kalėdų švęsti Žemaitijon pas to krašto šviesuolį Darių Ramančionį, iš jo sužinai, kad būten ten kur liksminsimės, prie Juodlės ežero, buvo nušauti paskutiniai du lokiai Žemaitijoje. Jų tik atminima čia tvyro. Nei pėdsako ar gyvos dvasios nebeliko. Tuomet tik belieka pačiam iš įtūžio riaumoti, lokio šokį kartu su bičiuliais aplink laužą, senoviniu ratinio ritualo ratu sustojus, šokant viltis ir šiepti iltis, kad gal ateis metas, kai Kalėdų senis atneš savo maiše ne daiktinių negyvų dovanų, o rūgio grudų su saldainiais sumaišytų, tam, kad galėtume žaizdami burtis, o po kurio laiko ir vėl į linksmą apeiginę šventę susiburti. Susiburti visiems, kam dar šis brangaus gyvio atminimas mintyse išlikęs ir atiduodant deramą pagarbą sugrąžinti ji į Lietuvos dar išlikusias girias. Kad kartu sugrįžtų pilnatvė ir mums nebereikėtų atsakinėti vaikams į tokius baisius klausimus. Mes dar tikrai tą galime padaryti, tad burkimės į ratus, tarkimės ir stokime garbingon kovon, į rankas imdami ir virš galvų keldami visų šioje nelygioje kovoje kritusių žmonių Vėlių Vėliavą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-06-23 22:58 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-21 22:34
Pranešimai: 509
Vardas, Pavardė: Tomas Gerulskis
Pirmoji privati kertinė miško buveinė, o gal šventoji giraitė?

Rimas PAKERIS,
Andrejus GAIDAMAVIČIUS


Praėjo tik 600 metų nuo to laiko, kai pradėtos naikinti lietuvių šventosios giraitės. Rašome „tik“, kadangi pagal medžių amžių tai yra labai trumpas laikotarpis – viena medžių karta. Lietuvoje auga dar daug senolių, kurie mena Lietuvą iki krikšto, o Stelmužės ąžuolas, dėl kurio amžiaus iki šiol nesutarta, galbūt ir Lietuvą iki Kristaus. Labanoro girioje įsteigus pirmąją privačią kertinę miško buveinę istorijos ratas tarsi apsisuko ir mes tampame unikalaus reiškinio liudininkais – šventos giraitės atgimsta, nesvarbu, kad ir kitu pavadinimu. Šventos, nes neliečiamos. Ir šventesnės negu tos, kurios steigiamos valstybiniuose miškuose, nes pastarųjų likimas priklauso nuo valdžios priimamų įstatymų. Šiuo atveju privataus miško savininko valia ir pasižadėjimas savo mišką paversti neliečiamu yra stipresnis už bet kokį įstatymą.

Labanoro giriai lapkričio 18 diena buvo išskirtinė. Nuoširdžiai mylintys Gamtą žmonės žengė didelio dėmesio vertą žingsnį. Labanoro regioninio parko direkcija ir jai vadovaujantis Tomas Tukačiauskas bei Paalsuodės kaimo gyventoja, girioje gimusi ir užaugusi, garbaus amžiaus Birutė Stundžiūtė-Žentelienė, įsteigė pirmąją privačią kertinę miško buveinę Lietuvoje.

Prie senosios Stundžių sodybos susirinkusiems žmonėms Labanoro parko direktorius Tomas Tukačiauskas kalbėjo: „Miško savininkai galėtų ne vien tik imti iš miško medieną, kirsti malkom, bet galėtų ir nedidelį gabaliuką savo turimo miško palikti Gamtai. Ir štai buvo pasirašyta pirmoji tokio pobūdžio miško apsaugos sutartis tarp parko direkcijos ir miško savininko, kurioje jis įsipareigojo nevykdyti ūkinės veiklos tame sklype, o direkcija įsipareigojo pastatyti ženklą ir iškelti inkilų bei kas keleri metai teikti ataskaitas apie šiame sklype esančią bioįvairovę. Aplinkos apsaugos įstatymas numato galimybę su privačiais miškų ar žemės savininkais sudaryti aplinkos apsaugos sutartis. Nors jau dešimt metų ta nuostata yra įteisinta oficialiai, tačiau nei viena sutartis dar nebuvo pasirašyta... Nuo šiol daugiau kaip dviejuose gražaus pribrendusio mišraus miško hektaruose, kur tarp išlakių juodalksnių į dangų stiebiasi šimtametės eglės, nebebus vykdoma jokia ūkinė veikla. Nuo šiol čia gyvybės ir mirties ratas suksis niekieno aklų vartotojiškų rankų nebestabdomas.“

Į renginį susirinko tik keliolika žmonių. Dalyvavo Labanoro regioninio parko ir Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai bei laikraščio „Utenos diena“ žurnalistai. Labanoro parko direkcijos rūpesčiu buvo pagaminta ir pastatyta atminimo lenta su užrašu „Stundžių miško kertinė buveinė“. Šį mišką Birutė kartu su seserimi Angele paveldėjo iš savo tėvų, o šie iš savųjų. Susidaro graži giminės grandinė, kuri per ilgus metus sugebėjo taupiai ūkininkauti, išsaugoti mišką, perduodami šį nepamatuojamos vertės turtą iš rankų į rankas. Todėl visai natūralu, kad šis miško plotelis buvo pavadintas iškilios giminės vardu, taip jį išsaugant amžiams.

Prieš atidengiant atminimo lentą Birutė kreipėsi į susirinkusius: „Dabar labai vartotojiškas požiūris į mišką, mažai meilės miškui. Miškai yra masiškai naikinami. Trūksta romantikos. Apie mišką parašyta daug poemų, daug eilių, vienas rusų rašytojas net parašė knygą ir pavadino „Miškas“. Miškas globojo ir mūsų partizanus, ne veltui ji vadinosi medžių vardais. Bet ne vien yra vartotojiškas požiūris į mišką, ne vien pragmatiški interesai. Turėtų būti ir romantikos. Mano senelis, tikras šitos žemės ir miško savininkas, iš kurio juos paveldėjo mano tėvai, dabar dėl to miško ir žemės guli Sibiro žemėje... O aš mišką myliu nuo vaikystės. Dabar atvažiuoju vasarą ne tik naudos pasisemti, grybų ar uogų, bet pasivaikščioti po mišką, palakstyti. Net gi mano vaikai sako: Mama, su tavim miške negalima suspėti, tu turi tiek energijos, tiek jėgų.

„Aš nepavargstu miške niekada. Pavargstu mieste daugiau.'' - kalbėjo kilnios ir taurios širdies moteriškė.
Tad ar negalėtume ir mes kas galime sekti Birutės pėdomis, taip pradėdami nebylią rezistenciją prieš iki kaulo smegenų sudaiktėjusią tam tikrą dalį mūsų piliečių,užsikrėtusių ir tarnaujančių svetimoms ideologijoms? Po gabalėlį, po arą ar hektarą, pagal kiekvieno išgales. Nupirkti ar išskirti lopinėlį iš jau turimo ir palikti tokį plotelį savo laisva valia Gamtai. Tai būtų atminimas ir protėviams, ir visiems kovotojams, kritusiems nelygioje kovoje už laisvę bei labai iškalbingas palikimas ateinančioms kartoms. Visi po truputį. Juk ir piliakalnius anuomet pildavo visi po truputį, po kepurę, kad po to galėtų apsiginti nuo neprašytų atėjūnų. O juk giria - tai dvasių buveinė, viso ko šaltinis, - pasakytų iš milžinkapių atsikėlę žyniai bei vaidilos ir todėl kito pasirinkimo mes turbūt jau nebeturime, kaip išbristi iš šio materializmo liūno bei pakilti tarsi iš pelenų naujam dvasiniam atgimimui!


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2010-06-23 22:59 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-21 22:34
Pranešimai: 509
Vardas, Pavardė: Tomas Gerulskis
RAUDA.

Kai būna klaikiai liūdna,
Kada širdis vaitoja,
Kada nemiela daros
Ir knygos, ir vaikai,
Einu į gūdžią girią,
Einu į žalią gojų,
Kur tremtyje gyvena
Lietuviški dievai.

Saulytė nebešildo,
Aušrinė nebešviečia,
Tiktai Perkūnas dunda
Pasvietyj tolimam,
Tik Giltinė šienauja
Ir Vėlinas tarnauja
Išniekintas, prakeiktas,
Jau dievui svetimam.

Jau Laumės palei balą
Velėti žlugto neina
Ir Gabija užgesus
Nešildo jau namų.
Maži Kaukučiai šąla,
Žemyna ir Medeina
Su Ragana nugrūstos
Už girių glūdumų.

Kai būna klaikiai liūdna,
Kada širdis vaitoja,
Kada nemiela daros
Ir knygos, ir vaikai,
Einu į gūdžią girią,
Einu į žalią gojų,
Kur tremtyje gyvena
Lietuviški dievai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2011-12-19 23:26 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 15:22
Pranešimai: 5003
Miestas: Kaunas
Vardas, Pavardė: Linas Vainius
Bikeradar.com apžvelgia dviračių karboninių rėmų atliekų poveikio aplinkai ir perdirbimo problemas.
http://www.bikeradar.com/road/gear/article/the-not-so-green-bike-carbon-fibers-carbon-footprint-31898
Dėl savo sudėties karbono pluošto atliekos nesuyra sąvartynuose ir išlieka labai ilgai. Vis daugiau naudojant karbono automobilių, lėktuvų pramonėje iškilo jo atliekų perdirbimo klausimas. Pvz. Europoje ir Japonijoje ribojamas karbono išmetimas į sąvartynus.
Nors palyginus su lėktuvų gamyba, dviračių ir sportinio inventorius sunaudoja labai mažai karbono pluošto, jo sunaudojimas dviračių pramonėje sparčiai didėja. Prognozuojama, kad pigs karbono pluošto gamyba ir dviračių pramonė dar labiau "karbonizuosis".
Dviratis kaip transporto priemonė visada asocijuojasi su ekologija, gamtos saugojimu. Didieji dviračių gamintojai stengiasi palaikyti šį įvaizdį ir rūpinasi ekologijos reikalavimų taikymu gamyboje, atliekų surinkimu ir perdirbimu.

Karbono atliekos gali būti vertinga žaliava, jų perdirbimas ekonomiškai ir aplinkosaugiškai pasiteisina. Problema, kad perdirbimu užsiima vos kelios įmonės pasaulyje ir nėra karbono atliekų surinkimo sistemos.

Didieji gamintojai Trek ir Specialized pradeda savo karboninių rėmų ir komponentų atliekų surinkimo ir perdirbimo programas.
http://www.bikeradar.com/road/news/article/trek-start-carbon-fiber-recycling-program-29993

Specialized pradeda savo karboninių atliekų perdirbimo programą nuo 2012 m. ir žada priimti visas dviračių karboninių dalių atliekas, neapsiriboti tik savo prekės ženklu.
http://www.bikeradar.com/news/article/specialized-announce-carbon-recycling-kickoff-32346

Giant dar tik svarsto tokios programos sukūrimą su savo karbono medžiagų tiekėja Toray kompanija iš Japonijos.

_________________
http://www.dviratai.lt - varžybos, maratonai, paradai, klubas.
DSK Dviratai-Daistatus naujienos, įdomybės apie dviračius FB
Elektrėnų GX Ralis dviračių maratonas 2018-10-13 d.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2012-01-01 22:20 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2011-12-17 19:49
Pranešimai: 24
Vardas, Pavardė: Žilvinas
Prie temos norėčiau paraginti visus optimaliai išnaudoti dviratines dalis. Ypač manau aktualu kameros, nes dažnai tenka girdėti kad viena sulopyta skylė, jau nebe ''lygis''.

_________________
- Ar žinote, kad dviračių takai gadina gamtą?
- Taip. Jie urbanizuoja gamtovaizdį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2012-01-01 22:58 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-07-14 13:19
Pranešimai: 306
Vardas, Pavardė: A
Kol dar nebuvo nuslinke plaukai nuo svetimu pagalviu- panaudotas dviratines kameras sukarpydavau i 0.5 mm gumeles ir risdavau kasa. Bet laikai keitesi ir pasikeite. Pradurtas kameras metu i konteineri, o vaitspirita, katruo plaunu grandine pilu i kriaukle. Jo, suprantu, kad kenkiu gamtai ir sau kenkiu, nes maitinuosi pagrinde zuvimi. Bet ir be manes yra kenkeju ant Lietuvos, maziausiai dar 141 vnt :lol:

_________________
https://vimeo.com/67958626


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2012-01-01 23:19 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2011-12-17 19:49
Pranešimai: 24
Vardas, Pavardė: Žilvinas
Į kitus pirštais nebadyk. Jei esi nesusipratėlis -siūlau pradėt nuo savęs. O vaitspiritą gerk pats, ir vodkos nereiks, ir greičiau užlinksi-kitų nenuodysi :evil:

_________________
- Ar žinote, kad dviračių takai gadina gamtą?
- Taip. Jie urbanizuoja gamtovaizdį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Ekologija
StandartinėParašytas: 2012-01-01 23:47 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2009-07-14 13:19
Pranešimai: 306
Vardas, Pavardė: A
Dviracio eksploatacija yra is principo ekologiska. Daug maziau tersiama gamta, nei eksploatuojant automobili ir pan. Nereikia labai pergyventi del 1 ar keliu ismestu panaudotu kameru, nes be ju mes ismetame tonas ivairiu atlieku, ivairiausiu plastiku ir t.t. Ir is viso man juokingi tie "gamtos myletojai" kurie daro tragedija del kokiu 50 gr ispilto vaitspirito; bet patys naudoja indu ploviklius, sampunus, duso zele, skalbimo miltelius ir dar kruva visokios chemijos.

_________________
https://vimeo.com/67958626


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 16 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 19 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoj skaitliukai