|
mano pasaka:
Labas, mielas Kalėdų Seneli!
Mano vardas Paulius. Sulaukiau 13 metų. Bet kai kurie Negeri manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu Sakyti netiesa. Kiti Pikti sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Melagyste. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip pardaveja, imu staugti kaip vilkas ir pasislepiu spintoj. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi miske! Nes mano tėvai yra moterys. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški specifine moteru rusis. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra neissiprendziamas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad mamontovas yra tikras suo, saule dainuoja blogiau negu vezge, o atlanta - apskritai gandre. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek morka, nes per pamokas zaidziu, o per pertraukas zyziu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip kur salta, o namuose tupiu kamputyje kaip skurzdele. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai plauciu uzdegimas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo viskas kas is organu tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik fotikas. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet toli nuo visu? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip saulegraza, ramus (-i) kaip spinta ir išmintingas (-a) kaip kazlas. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - miltai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 15 litų. Mielas Seneli, nebūk sliuzas, išpildyk mano prašymą!
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
linksmas testas xi xi
xixixi as tai gedinuosi 
