Velomanai.lt

Dviračių mėgėjų klubo forumas

Dabar yra 2024-03-28 12:32

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 200 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5 ... 14  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-09-04 14:26 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-27 17:22
Pranešimai: 824
Miestas: kaunas
neisim peklon, nes ten filosofijos nereikia :lol: O vat siaip labai smagu pafilosofuoti sitam materialiam technokratiskam pasauly ....
Nepatinka - nieskokit gyvenimo prasmes, jos nera - tiesiog turi but prasminga kiekviena nugyventa diena, net jei prastumi ja visai nieko neveikdmas ir keikdamas save.... bent jau suzinai, kaip tu dienu leisti nereikia :D

_________________
Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu.

Johanas Volfgangas Gėtė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: MEILE ISGELBES PASAULI
StandartinėParašytas: 2006-09-04 21:01 
Atsijungęs
Velomanas

Užsiregistravo: 2006-09-04 20:41
Pranešimai: 16
Miestas: kaunas
Sveiki visi, kuriuos seniai maciau :D Atsigave velomanai ir spalvas kai kurias pakeite :oops: Aciu- Gyti- uz jas. Gera mintis! Grazi mintis! Tavo poetinis ir filosofinis mastymas gal ir ne kiekvienam "i sirdi" eina, bet- matai- bendraminciu atsiranda.
Kazkas klause, kam cia tuos klausimus (kvailus?) uzdavineti? Gyvent- ir viskas.
O kas tai yra? Valgyti (slamsti, ryti, esti, ziaumoti), miegoti, kvepuoti ,eiti i darba (kam?), kitiems- visai nepraaugus- snapsa ismokti gerti, vaiku prisidaryti, po to juos palikti...Masina tureti, nama...ir t.t. Tokie neuzduoda tu "kvailu" klausimu.. Nenoriu izeisti tu, kurie apie tokius dalykelius nemasto. Tiesiog, manau, kad tam ateina laikas. Vieniems per isgyvenimus, gal net ligas, kitiems per aplinkos pazinima, kitam per intuicija, dar kitam- per jautria siela, kuri vis nerimsta- iesko.
KO iesko? Manau, kad pilnatves.
Nes is kur atsiranda beprasmybe? Abejingumas? Nuobodybe?
Visais laikais zmones ieskojo atsakymu i klausimus- kas yra Gyvenimas? del ko jis? Ka cia reikia padaryti? Kaip? Kas yra tiesa? Kas yra grozis? Ir- KAS YRA MEILE? Kokia ji?
Tikrai zinau, kad Meile isgelbetu pasauli!!!


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: MEILE ISGELBES PASAULI
StandartinėParašytas: 2006-09-04 21:35 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-30 09:27
Pranešimai: 11
Miestas: Kaunas
Atrišt savo širdi ir drąsiai pažvelgti, ką gero suras tas, kam ją dovanosi. Svarbu nenustebti ir neišsigąsti, kad Tavo širdyj tiek daug visko: gero ir blogo užtenka, ir šilto ir šalto, spalvoto ir tyro. Svarbu nenuvertint nei kieto nei minkšto, nes kur silpna - stiprybėten slypi, kur kieta - klaida netikėta.
Atrišk savo širdį nuo namo ir darbo, atrišk nuo vargų ir rutinos, atrišk nuo baimės kitokių ir nuo neapykantos. Kad gelėtum grąžiai įvynioti, paslaptingai nuspalvinti ir nuolankiai padovanoti. kad prasmė būtų, kad draugu būtum. Kad žmogum būtum.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Kelione i save ....
StandartinėParašytas: 2006-09-05 00:57 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 20:00
Pranešimai: 2125
Sveiki visi .......
kelione i save daznai buna sunki kartais itin sunki , dziugu , kad niurejant dienoms "keista" tema ne tik pastebima bet ir palaikoma - aciu :)
Del minciu autorystes . Siaip is pagarbos tiems kurie galbut skaitys ir neskaudinant autoriu reiktu juos nurodyti , bet kaip elgtis tuomet kai kazkada girdeta mintis apauga nuosava patirtim issikraipo , kinta , ir negali atskirti ar tai tavo ar kazkur girdeta , jau nekalbant apie autoriaus "suradima" ... kelis ar keliolika kartu meginau tai daryti visomis siuolaikinemis paieskos priemonemis - rezultatas daznai , svelniai tariant apgailetinas . Tad gal tegu bus atleista tiems , kurie nezino ka daro :)

O siomis mintimis as stengdavausi vadovautis giliausiu savo dvasiniu kriziu metu , manau , kad padejo , gal ir Jums nesukliudys .....:)
Vaikščiok dvi valandas kasdien , miegok septynias valandas kasnakt , jei nori miego , visada eik gulti vienas ; kelkis vos atsibudęs , pradėk dirbti vos atsikėlęs . Valgyk kai esi alkanas , gerk tik kai esi ištroškęs, ir visada letai . Kalbėk tik tada , kai reikia , ir pasakyk tik pusę to ką galvoji ; rašyk tik tai , po kuo gali pasirašyti , daryk tik tai apie ką gali pasisakyti . Neužmiršk , kad kiti tikisi tavo pagalbos , o tau nėra ko jos iš kitų tiketis , pinigus gerbk nei daugiau , nei mažiau , negu jie verti : tai geras tarnas , bet blogas mokytojas . Iki dvidešimties metų saugokis moterų , o po keturiasdešimties nutolk nuo jų ; nieko nestatyk nežinodamas ko imiesi , ir griauk kiek galima mažiau . Dėl šventos ramybės iš anksto visiems atleisk , neniekink žmonių , nejausk jiems neapykantos ir per daug nesijuok iš jų , o verčiau gailėkis . Pagalvok apie mirtį kiekvieną rytą šviesai brėkštant ir kiekvieną vakarą sutemom leidžiantis . Kai labai liūdėsi pažvelk savo skausmui tiesiai į veidą - jis pats tave nuramins ir kai ko išmokys . Stenkis buti paprastas , darytis naudingas, likti laisvas ir neneik Dievo , nors tau kažkas ir įrodė , kad jo nėra ...
Aleksandras Diuma sūnus , Žodis skaitytojui ''Pilnas dramų rinkinys"1867

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-09-05 10:49 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-27 17:22
Pranešimai: 824
Miestas: kaunas
Gyti, tu esi saunuolis, kad sugebejai atrasti vietos musu forume ir tokiai kelionei....
Po truputi visi tampame ne tik bendraminciais, bet ir draugais. Siais visuotinio susvetimejimo laikais tai ypac didele vertybe. Bendravimo niekada nebuna per daug, o kai jis yra platesnis, nei pasnekesiai apie ora, "chata" ir "tacke", tai dusia atsigauna... Todel kviecius visus nespjauti i sita tema ir islieti susikaupusias mintis, pasvarstymus, pamastymus ar siaip netiketus atradimus... Arteja ilgi rudens vakarai, kai laiko sustoti ir pagalvoti turime pakankamai, tad nesikuklinkime - dalinkimes, o ne "telekui" ji parduokime :)
Savos isnesiotos mintys yra pacios ypatingiausios, bet ir kiekviena atrasta eilute, gali buti labai vertinga, tik tuomet reiktu pagerbti jos autoriu ir burksteleti, kad tai citata...
Na va, pasakiau, ka norejau - si ryt, be filosofijos :wink:

_________________
Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu.

Johanas Volfgangas Gėtė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Kelione i save ....
StandartinėParašytas: 2006-09-08 10:16 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 20:00
Pranešimai: 2125
Manau jog atradau priežastį, kad gyvenčiau- kaip lyg anksčiau kai vaikas tebuvau: tik tam, kad suprasčiau jog svajonės padarytos iš smėlio- sugriūtų ir nubyrėtų pro pirštus. Bet gyvenimo dvasia palaiko mūsų stiprybę ir gyvenimo dvasia tai valia verčianti eiti toliau. Nelaime ,ką aš tau padariau, kad sukelčiau šią atsiskyrėlišką tylą kur stojasi tarp mūsų. Ir gyvenimo dvasia lieka šviesoje, ir gyvenimo dvasia viduje;aš niekad net nenumaniau, kad galima gyventi anapus abipusės palaimos, bet kol dainos tebėra mūsų rankose, gyvenimo dvasia gyvybę palaikys...

kazkieno is pasaulio roko grandu kazkurios dainos zodziai , atrodo gerokai poetizuoti lietuviskai :)

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...


Paskutinį kartą redagavo gytiSkucia 2006-11-23 01:27. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Kelione i save ....
StandartinėParašytas: 2006-09-15 23:34 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 20:00
Pranešimai: 2125
Ar tai tikras gyvenimas, ar tai tik fantazija- aš pakliuvau į griūtį nėra kaip realybės išvengt. Atsimerk ir į dangų pažvelk- aš tik vargeta nereikalingas užuojautos. Lengvai ateinu, lengvai išeinu- tai ten, tai čia- vistiek juk vėjas pučia- nieks man nieko nereiškia. Mama, aš žmogų nužudžiau, įrėmiau vazdį į galva – jis mirė. Mama, gyvenimas tik prasidėjo, tačiau aš išėjau, aš viską palikau, aš nenorėjau įskaudint tavęs. Jei ryt tokiu metu negrįščiau laikykis, tarsi niekas nebūtų svarbu, per vėlu, mano laikas atėjo ir visą kūną krečia drebulys, man skauda. Sudie visiems- turiu išeit, turiu tave palikt ir pasitikti tiesą. Mama, aš nenoriu numirti ir kartais net nenoriu būt gimęs. Matau trapų žmogaus siluetą-Skariamučio, Skariamučio ar pašoksi fan den go. Griausmas ir žaibai išgąsdino mane – Galilėjo,Galilėjo, Galilėjo Figaro juk viskas taip didinga. Tačiau aš vargeta esu ir nieks manęs nemyli- ,, juk jis tik vargeta iš vargetų šeimos, apsaugok jo gyvenimą nuo visų baisumų``. Lengvai ateinu, lengvai išeinu- ar leisit man eit? Ne tikrai neleisim- Bismilia, Bismilia- neleisim tau išeit. Mano mama, mano mama, mano mama, leisk man eit- Belzebubas man paskyrė vieną velnią. Tu manai, kad gali sustigdyt mane, spjaut į veidą? Manai , kad gali mylėti mane, kad paliktum numirt? O ne tu negali... Turiu išeiti iš čia tuoj pat- nieks nėra svarbu- visi šitai mato... Ir man nieks nevarbu- vis tiek juk vėjas pučia...
Queen Bohemian Rhapsody


kai kurios citatos neturi nieko bendra su manimi ....:)

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Kelione i save ....
StandartinėParašytas: 2006-09-27 14:50 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 20:00
Pranešimai: 2125
Is plunksnos ir sidabrinio peilio ji pagamino nuodinga piestuka , parase savo meiluzio zmonai – “tavo vyro sekla pamaitino manaji kuna” .Tarsi raupsuotojo veidas tas laiskas ygavo zymiu , zmona su kamuoliu gerklej diena sutiko asarotu veidu , perdurta ledu nagu , paliesta smaragdines ugnies …Žmona su sniegu dvelkiancia siela , sustingusia ranka eme rasyti “as rami , man nebereikia gyvenimo kad tarnauciau berniukams ir vyrams , kas buvo mano buvo tavo dabar mire – atsisveikinu su mirusiu kunu “

Kazkas is pasaulio roko grandu :)

kai kurios citatos neturi nieko bendra su manimi :)

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Kelione i save ....
StandartinėParašytas: 2006-10-03 23:25 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 20:00
Pranešimai: 2125
Vieną ledinę žiemos naktį budistų lama prie durų slensčio rado susringusį, iš šalčio mirštantį peliuką. Lama paėmė peliuką, atgaivino jį ir paprašė pasilikti su juo. Nuo tada peliuko gyvenimas tapo labai malonus. Tačiau vis dėl to gyvūnėlis nebuvo laimingas. Lama susirūpino:
- Kas tau, mažasis mano drauge?
- Tu esi man labai geras. Ir visi tavo namuose man labai geri. Bet yra katinas...
Lama nusišypsojo. Nepagalvojo apie namų katiną, per daug išmintingą ir per daug riebų, kad teiktųsi medžioti peles.
- Bet mano drauge! Šitas katinėlis tikrai nenori tau nieko blogo! Niekada nenuskriaustų jokios pelės. Garantuoju, tau nėra ko bijoti.
- Tikiu tavimi, bet katinas už mane stipresnis, - verkšleno peliukas. - Labai jo bijau. Tu galingas. Paversk mane katinu! Tada daugiau nebebijosiu to siaubingo žvėries.
Lama papurtė galvą. Jam nepatiko ši idėja... Bet peliukas jo tiek maldavo, kad lama galiausiai tarė:
- Tebūna, kaip tu nori, mažasisi drauge!
Ir peliūkštis išsyk pavirto dideliu katinu.
Prabėgus nakčiai išaušus dienai, iš lamos kambario ištipeno didelis gražus katinas. Bet vos pamatęs namų katiną, peliukas-katinas tuoj spruko į lamos kambarį ir šmurkštelėjo po lova.
-Kas atsitiko, mažasis drauge? - paklausė nustebęs lama. - Ar dar tebebijai katino?
Peliukas-katinas labai susigėdo ir ėmė maldauti:
-Prašau tave, paversk mane šunimi, dideliu, baisiais dantimis, garsiai lojančiu šunimi...
-Gerai, patenkinu tavo norą, nuo šios akimirkos būk šunimi!
Vakare, įžiebus aliejaus lempas, iš lamos kambario išlėkė didelis juodas šuo. Pribėgęs iki namų slenksčio, susitiko išeinantį iš virtuvės katiną. Šis vos nenualpo iš baimės pamatęs šunį. Bet šuo dar labiau išsigando. Gailiai suinkštė ir pasileido slėptis į lamos kambarį. Išminčius pasižiūrėjo į vargšą drebantį šunėką ir paklausė:
-Kas atsitiko? Susitikai kitą šunį?
Šuo peliukas vos nenumirė iš gėdos ir paprašė:
-Prašau paversti mane tigru, didžiuliu baisiu tigru!
Lama patenkino jo prašymą, ir kitą dieną iš lamos kambario išlindo milžiniškas plėšriomis akimis tigras. Gąsdindamas visus, jis vaikštinėjo po namus, paskui nėrė į sodą ir susitiko iš virtuvės beišeinantį katiną. Vos išvydęs tigrą, katinas stryktelėjo ir vienu šuoliu įsiropštė į medį, paskui užsimerkęs sušnabždėjo:"Esu žuvęs katinas!" Tačiau tigras, išvydęs katiną, gailiai suinkštė ir dar greičiau nei šis spruko slėptis į lamos kambario kampą.
- Koks žvėris tave išgąsdino? - paklausė lama.
- Aš... aš bijau... katino! - sumurmėjo tebedrebėdamas tigras.
Lama pratrūko juoktis.
- Dabar supranti, mažasis drauge? Išvaizda yra niekis. Atrodai baisus tigras, o bijai katino, nes tavo širdis tebėra peliuko.

Pradėti visada reikia nuo širdies.

Bruno FERRERO
Kartais užtenka vieno
SAULĖS SPINDULIUKO
Trumpi pasakojimai sielai

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Kelione i save ....
StandartinėParašytas: 2006-10-27 03:18 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 20:00
Pranešimai: 2125
Saule krisdama žemyn žybtelėjo virs namu stogu ir dingo , tirštėja sutemos -neperregimos ir sunkios tarsi juodžiausias sielvartas- temsta taip greit ... Dabar anksti temsta, ir tems vis anksčiau . I palange kapteli lašas , dar vienas ,ir dar , ir dar , ir dar ... Pradėjo lyti ... Ir vėl ... Letai įkyriai rudeniškai ... Jaučiu kaip liūdesys užvaldo mintis , skverbias i širdį ir krauju lyg nuodai pasklinda po kūną ... Kieme vejas gainioja lapus – surenka juos i kupstukus ir vėl išvaiko . Užsimetu striuke , išeinu i gatve- gal vejas išblaškys niūrumą ? Žibintai eilėm vienodi tik iš pirmo žvilgsnio – šviečia vieni , vos spingsi kiti . Miestas greitai baigias, dykyne priešais ir tiltas per greitkeli . Žavu ir keista sėdėti ant turėklo ,stebėti artėjančias šviesas, kurios pavirsta automobiliais ir šniokšdamos praužia apačioje - tik vienas neatsargus arba ryžtingas judesys ir liūdėti daugiau nereikės ... Veju minti apie tai , genu save atgal i miestą , žinau kai kam tenai esu svarbus ir laukiamas ...
Vėlyva aušra priverčia atsimerkt , prie laukujų durų purvini batai , ant kėdes jau pradžiuvusi striuke , rytine kava lyg gurkšnis noro gyventi gal padės sulaukti dar vienos darganotos nakties ...

Kai kurios mintys grįstos ne asmenine patirtim ...

_________________
Geriau uždegti bent vieną žvakę, negu keikti tamsą...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-10-31 20:23 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-09-10 11:52
Pranešimai: 216
Miestas: Kaunas
Viljamas Batleris Jeitsas
Sode palei karklus

Su ja mes susitikom sode palei karklus,
Jos mažos, baltos kojos mirgėjo pro lapus.
- Mylėk lengvai,- ji tarė,- kaip skleidžias pumpurai.-
Bet aš buvau per jaunas ir netikėjau jai.

Lauke, palei upelį, stovėjom mes kartu,
Ir ant peties padėjai man baltą ranką tu:
- Gyvenk lengvai,- tarei tu,- kaip auga žolės tos.-
Bet aš buvau per jaunas - ir raudu nuolatos.

:lol:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-10-31 22:26 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-22 15:22
Pranešimai: 5003
Miestas: Kaunas
Vardas, Pavardė: Linas Vainius
Radau cia toki sena gabala. sudilge siela... L

Buvo laikai...
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal,
sunku
patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
mašinose
važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
pasivažinėjimas
arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės
buvo
išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
vaistų
buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo,
spintos
neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne

plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti
su
šalmu. Siaubas.
Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų
ir
sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno,
prisimindavom,
kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią
problemą.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada,
kai
užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
Visą
dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!
Sunku
įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
kaulus
išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
Visko
buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės
iki
kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas
nestorėjo.
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes
neturėjom
žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
kanalų,
kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
multiplikacinio
filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų
taip
pat nebuvo!
Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes
važinėjom
dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom
ant
suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
buvo
reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom
pasimatyti.
Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes
soduose
vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai
mūsų
pilvuose nesudykdavo.
Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet
labai
mažai kas papuolė į komandą.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl
likdavo
antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10
lygių, o
pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
mes
liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
poelgiai
buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
Praktiškai
neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos
ar
išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo
pusėn,
galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie
moka
rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas
tiesiog
neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės
teisę,
atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas

šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir
jaunystė
pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už
riedučius,
mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su

bendru sutikimu. Jų pačių labui...
Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog
mes
prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas –
pirma
tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą,
kaip
automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos
viso
priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų
lazdelės
galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne
tik
kelnaites, bet ir pirštinaites!
O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo
kaktos
– kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su
uogiene –
argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!
O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai
tau
gimtadienio dovana"?!
Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius
grąžinkit!" O
šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
banditas!
Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol
guli
šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas.
Durelių
šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas
vienas,
o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra
ir
trečia – „aš tik paklausiu!"
Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš
virtuvės į
vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas
arkliukas...
Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
ant
tualeto durų... Televizorius „Rubin" – imi reples ir bim-bim-bim!
Glaudės
su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs
sakote –
„Septyni pasaulio stebuklai!"
Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.
Dar
daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau
darydavai
nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na,
pavyzdžiui,
gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė –
visiem
viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros
stiklinės! O
anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu

fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis
tiek
gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo

stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie
SUGRĄŽINDAVO
stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia,
su
juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
tai
iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
proga.
„Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..."
Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas
berniukas
pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!
O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk
mes
atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to
nepilnametis!
Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje
rudenį,
skiestas alus aludėje.
Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-01 01:42 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-09-04 19:07
Pranešimai: 176
Miestas: Kaunas
Skype: stasji
Gryna tiesa parasei Linai, tik nedaugelis tai supras ir ivertins.Bet taip buvo!


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-01 11:52 
Atsijungęs
Velomanas
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-08-24 23:00
Pranešimai: 772
Miestas: Kaunas
Linai, puikus "senas gabalas".

_________________
Go. Go. Go.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-05 18:31 
Atsijungęs
Vartotojo nuotrauka

Užsiregistravo: 2006-09-10 11:52
Pranešimai: 216
Miestas: Kaunas
Kartais dalyvaudavau vieno klubo narių susibūrimuose, kurių metu susėsdavome rateliu, prisistatydavome ir pasidalindavome kuo nors iš savo patirties - gi svarbi ir gera ir nekokia patirtis. Apie tai pagalvojau perskaičius Gyčio ir Lino prisiminimus apie tuos "gerus" laikus. Dabar užsimaniau ne savo patirtimi pasidalinti, bet apie taip linksniuojamą butą su langu į vonią parašyti.
Mano tėvelis puikus - tik nepagalvojo , kad būtų neblogai ir namą pastatytį, ar geresne buitimi pasirūpinti ( aišku šypsausi :lol: :lol: ). Bet niekad nepamiršdavo seneliais (vienai sergančiai močiutei pageidaujant, kas savaitę kunigėlį veždavo), našlaičiais pasirūpinti. Jei reikėdavo, šuniukus ir katytes paglobodavo. Prisimenu, kartą kažkas į buto duris pasibeldė, jas atidarius jaunavedžių porą pamatėme ( jaunosios kokia graži suknelė buvo ). Jaunavedys, kažkada ne vienerius metus globotas berniukas ( kol vogti nepradėjo ). Jis tėveliui pasakė - jūs man kaip tėvas, niekada neužmiršiu, ir nusivežė švęsti savo sutuoktuvių.

O mes, trys sesutės, turėjome tikrus paspirtukus, dviratukus, pačiūžas, slides ( žiemą, kiekvieną sekmadienį važiuodavome slidinėti į Lampėdžius ar Kačerginę ), lankėme baseiną -juk reikia išmokti plaukti. Vandens slidės Nemunu, nuo Vilkijos iki Seredžiaus - niekada neužmiršiu. O vasarą, ant Žiguliuko ( šitą tai įsigijo ) stogo bagažinėje palapinė ir patalai - ir po Lietuvėlę. Prisimenu rugsėjo mėnesį mokykloje apie vasaros atostogas rašėme, parašiau - kaip gražu Lietuvoj. Septynmetė ( ar aštuonmetė ?) muzikos mokykla. Turbūt jau viską išvardinau.

O kai į žmones išleido, apsigyvenau butelyje su langeliu į vonią ( užmūrinom ). Jame gyvenu iki šiol. Nors šiandien ne tas galvoj - grįžau po paros budėjimo ( ištikrųjų dvi paras dėl darbo namuose nebuvau ), bet neramu - visą laiką galvoju apie vieną ligonę, reiks paskambinti ir sužinoti, kokia ten situacija.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 200 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5 ... 14  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 18 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoj skaitliukai