Prie įdomybių nelabai tinka, prie nesąmonių irgi.... Tai toks tarpinis variantas - Kelione i save ....
Nes kai kurios mintys ir pastebėjimai yra įdomūs, gal net teisingi.
Sigitas Parulskis: Pabučiuok Mane Į Vieną
2009-10-09 07:22
Devyni milijonai dviračių, dainuoja Kate Melua, o aš neturiu net vieno, neturiu čia net šios dainos įrašo, sėdžiu be jokio informacijos šaltinio, be interneto, be vilties būti išganytas, net be televizoriaus, velniai rautų šią gražią, rudeniškai melancholišką, šiek tiek drovią dėl išlendančių tai čia, tai ten smulkių raukšlelių, niekur neskubančią, Habsburgų šlovingus ūsus tebepuoselėjančią Vieną.
Keistas pirmasis įspūdis išėjusiam į šį imperinės tinginystės vis dar sklidiną miestą – gatvėmis šlaistosi žmonės, pametę slides. Lazdas nervingai spaudžia rankose, akys išpūstos, įbestos į priekį, o slidžių nėra.
Ką jau kalbėt apie sniegą, kurio čia ir žiemą ne itin būna. Koks sniegas – virš dvidešimties laipsnių šilumos. Šnekama, kad tai nauja sporto šaka, bet man atrodo, - akių dūmimas. Žmonės čia tolerantiški, todėl bepročių, kurie blaškosi tik su lazdomis, jie nesmerkia, net nepašiepia. Įsivaizduoju pilnas gatves plaukikų, tik be vandens. Neblogas vaizdas. Ir niekas nė žodžio. Plaukia šaligatviu žmogus, mosuoja kruvinomis alkūnėmis, visi linksi galva – dar viena nauja sporto šaka. Reikia rengtis būsimam klimato atšilimui, visuotiniam tvanui. Kiekvienam sava arka. O sveikata svarbiausia. Žmonės visokiais būdais nori atsikratyti tiesos, kad svarbiausia yra galvos, o ne subinės būklė.
Skridau lėktuvu, o galvojau apie dviračius. Kai plauksiu laivu, ko gero, galvosiu apie angliakasius. Mano pirmasis dviratis buvo „Ereliukas“. Mergaitiški dviračiai vadinosi „Kregždutė“, berniukų – „Ereliukas“. Tiesa, prieš jį turėjau „samakatą“. Tais laikais niekas jų nevadino paspirtukais. Labai jau nepadoriai skamba – kažkas tarp pirties ir pyzduko. O samakatas skambėjo visiškai natūraliai, tarsi tai būtų lietuviškas, na, blogiausiu atveju tarmiškas žodis.
Pirmoji meilė, pirmoji komunija, pirmasis orgazmas, pirmasis impotencijos atvejis – niekas negali susilyginti su pirmuoju dviračiu. Naujutėlaičių padangų čežėjimas ant žvirgždo, tylus švilpesys skriejant asfaltu, šviežios alyvos, kuria sutepti svarbiausi agregatai, kvapas – net nugara pagaugais eina. Muziejuose reiktų laikyti ne daiktus, o žmonių emocijas, įspūdžius, pirmuosiuos, pačius stipriausius išgyvenimus.
Niekas negali prilygti pirmajam dviračiui. Netgi kažkada gydytojo pasakota istorija apie vyrą, kuris savo daikčiuką sugebėjo įbrukti į pieno butelį, o ištraukti ne. Kiek peno froidistams. Beje, kažkur čia netoliese yra pono S.Freudo muziejus. Reiks kada užsukti. Mane labiausiai domina, ar ten eksponuojamas cigaras, kurį Sigmundas labai mėgdavęs čiulpti, ir kuris įkvėpė kitą svarbų mūsų laikų žmogų, Billą Clintoną pasitelkti cigarą žaidimams su panelės Lewinsky putyte. Psichoanalitikai turėtų jam mokėti pensiją iki gyvos galvos. Ir dar ilgiau.
Grįžkim prie pieno butelių. Analizuodami vyro poelgį (bandymas išprievartauti pieno butelį) froidistai įžvelgtų ketinimus sugrįžti į pieno, t.y. mamos krūties pasaulį. Sėkmės jiems! O vienas vyras ant savo pimpuriuko užsimovė vedybinį žiedą. Štai čia jau visai kas kita. Mėginti išdulkinti ne žmoną, bet santuokos simbolį. Pagarbos vertas gestas. Juolab, kad paskui jam teko važiuoti pas chirurgą – santuokos saitų nutraukimas kartais būna labai skausmingas. Kančios, pažeminimas ir kiti nuostoliai. Už viską tenka mokėti. Už malonumus daugiausia. Ar laisvė priklauso malonumų sferai – klausimas.
Blogai, kad žmonės nusprendžia sulaužyti ištikimybę priremti vienatvės. Gultis į lovą su nepažįstamuoju ar šiaip su atsitiktiniu, ne mylimu, o tik laikinai geidžiamu kūnu vien todėl, kad esi klaikiai vienišas - blogas sumanymas. Būti neištikimam su jungtuvių simboliu, su žiedu - irgi ne išeitis. Bet filosofinės minties atžvilgiu tai erdvus mostas. Nors ir labai siaurame plotelyje.
Dviratis taip pat susijęs su žiedais. Jis jų turi net du. Ratai – išdidinti žiedai. Kai žmogus suprato Visatoje vykstantį pagrindinį cikliškumo dėsnį, pasidarė ratą. Arba žiedą, iš esmės, jokio skirtumo, kuris buvo pirmas. Dviratis - harmoningas darinys. Žmogus jau yra trečias. Dviračiui pakaktų pačiam savęs. Gal dėl to žmogus ant dviračio atrodo kiek keistai, jis tarsi grumiasi su juo, mėgina nugalėt, brukte įbrukti savo draugiją. Ypač vyrai.
Moterys važiuoja kitaip. Mano vaikystėje moterys važiuodavo iškilmingai ištiesusios nugaras, kiek pakėlusios galvas, tarsi mėgindamos apsiginti nuo pašaipių žvilgsnių ir galimų sarkazmo išpuolių - iš vyrų pusės. Prisimenu tetą, kuri važiuodavo beveik stovėdama – jos kojos buvo velniškai trumpos. Visi šunys lodavo, pamatę ją atvažiuojant. Šunis nervina gamtos anomalijos.
Vargšė teta. Dabar ji jau mirusi, ir jeigu važiuoja, tai tik bobslėjumi. Gulėjimas karste labai primena važiavimą bobslėjumi, - guli kažkokiame velnio tunelyje ir leki ledo žarna į šviesą didelę, kurios nėra.
Kažkur mačiau prieškario nuotrauką – stovi didelė grupė dviratininkų, mažo Lietuvos miestelio žmonės su dviračiais. Tokie rimti, lyg stovėtų kartu su savo antrosiomis pusėmis arba šalia kunigo. Dviratis anuomet reiškė kur kas daugiau nei transporto priemonė. Tai buvo šiek tiek ir sąmonės tęsinys, toks pat, kokiu tampa mums mūsų artimieji.
Daugybę metų atminties sakuose įstrigęs vaizdas – moteriškas ir vyriškas dviračiai stovi suremti, laiko vienas kitą be jokių kitų atramų. Nežinau, kodėl, bet iki šiol šis įvaizdis svarbus ir paslaptingas. Galbūt dėl to, kad tėvo ir motinos dviračiai taip niekad nestovėjo, taip surėmusių savo gyvenimus jų beveik niekad nemačiau. Jie abu buvo pasisukę skirtingomis kryptimis. Harmonijos ir pusiausvyros ilgesys, - štai kodėl šis įvaizdis svarbus. Du dviračiai taikiai subedę galvas pakrūmėje, o pavasario žiedai neriasi iš savo kriauklių, šimtai tūkstančių apsinuoginusių afrodičių.
Dabar, beje, ruduo. Vienoje ruduo mielas kaip katinas ant palangės – murkia, šildosi silpnėjančioje saulėje, laižosi, parazitas, nenori nieko galvoti nei apie angliakasius, nei apie žiedus, nei ilgas ledo žarnas, kurios kantriai mūsų laukia, kurių neįveiks joks klimato atšilimas.
Šaltinis:
http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k= ... 1253500467
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
