Pradėjome 6-se. Šaltukas ant marių jau žnaibė, ypač nuo Pažaislio atsisukus prieš vėją. Paulius paėmė nosies tiesumo trajektoriją į marių tolius, mes vingiais ratais link K-V paplentės skardžių, į Vieškūnų piliakalnį. Važiavome visi, apsidairę matome, kad jau keturiese, Pauliaus su Gediminu horizonte nebėra. Nuo piliakalnio puikus vaizdas, patrepsėjome kojų atšildymui ir pirmyn į Bajorkiemį. Atsisukome tiesai prieš žvarbų vėją, jaučiu žandai stingsta, ir nušalo kažkiek. Bajorkiemyje šalta kaip kluone, gerai kad vėjas nepučia. Kol sulaukėme sriubos, pasriūbčiojom iš termosų, visai sužvarbom. Atgal ant ledo šildytis. Paulius pranešė, kad jau Kadagių slėnyje. O kur dingo Gediminas, tikriausia pasuko atgalios? Mums visiems namai, reikalai. Ledinių marių čempiono nebesivijom, palikom kadagius jam vienam ir Girionių pakrantėmis atsigręžėme namo. Marių vidury ties Bajorkiemiu didžiausi ledo plotai be sniego, lygus skaidrus taip ir prašosi pačiūžų. Dviratukai paslidinėjo, bet arčiau kranto ledas su sniego šarma, lygus geras sukibimas, greitas riedėjimas. Atkartodami pakrantės vingius tarp žvejų siluetų parmynėme iki krašto ties geležinkeliu, toliau per Panemunę namo.
Labai nustebino tylus ramus Panemunės šilas. Visada tokiu laiku klegėdavo nuo žmonių, praeiti pravažiuoti sunku. Dabar du slidininkai, vienas šunelio vadeliotojas ir pora vaikščiotojų. Ar visi krepšinį žiūri, ar šokių konkursus ar kita svarbi nežinoma priežastis visus namie suturėjo? Kas įminsite šią savaitės mįslę?
Pamokos.
Šalčiui prigriebus kojas rankas šokti nuo dviratuko ir pabėgėti, arba pastriksėti plojant delnais, kad atstatyti kraujotaką į galūnes. Jausti, kad žvarbaus vėjo neprigriebtų nosies ir žandų, kam šaltis greičiau pakanda tas vietas. Bendrakeleivių paklausti, ar nepabalus (nenušalus) oda. Su šilta sausa pirštine atšildyti švelniai trinant ar šiltai prispaudus. Judėti judėti ir joks šaltis nebaisus  Vaizdai ir jausmai puikūs, šalti saulėti ūkanoti marių toliai nuostabūs.
|
