Šiek tiek susigulėjus įvykiams po 24 val varžybų pasidalinsime savo įspūdžiais.
Taigi, rinktis pradėjome anksti, apie 9,30 jau buvome varžybų miestelyje. Organizatoriai skuba, dėliojasi palapines bei įrangą, tačiau dalyviai ir palaikymo grupės visiškai įjungę "relax" rėžimą ramiai įsikūrinėja savo ateinančios paros gyvenamąją vietą.
Pasistatome palapinę, kuria dalinamės su organizatoriais, n
uotaikos puikios, visi smaikstauja, juokauja ir su nedidėliu nerimu laukia starto. Pora valandų neprailgo ir štai- startas! Visi startuojame Le Man's stiliumi- bėgame prie dviračių ir užsėdę važiuojame į pirmąjį ratą. Iš pradžių strategija buvo tokia- pravažiuoti pirmą ratą apsižiūrėjimui, įsidėmėti trąsą. Grupelėje važiuojame keturiese, veda Saulius Spiečys, tada Dainius iš mūsų antrojo ketverto, Ignas ir A. Dolgovas iš "Simuliantų" ketverto. Pirmas įspūdis apie trasą buvo: Dievaži, nuobodi ir lengva trasa, gal tik paskutinis apendiksas buvo vertas dėmėsio dėl greito, vingiuoto nusileidimo. Tačiau po pirmo važiavimo viskas pradėjo atrodyti kiek kitaip, supratome kad nemiegoti teks 24 valandas ir būti pastoviame budėjime, juk gali betkada reikėti keisti kurį nors iš komandos narių. Po truputį trasa pradėjo darytis ne kiek techniškai, bet psichologiškai ir fiziškai sunki važiuoti. Dainius iš antrojo mūsų ketverto suko ratus beveik be poilsio ir iškėlė komandą į pirmąją vietą, dviračių salono pirmoji komando buvo antri, tačiau žinojome kad antroji komanda ilgai nesilaikys šioje pozicijoje, reikės keistis, beto Dianius "atsukęs" savo ratus išvažiuos ir nebegryš. Pirmoji d.s. komanda važiavo pakankamai stabiliai, Igno ratai buvo greičiausi, praktiškai visi išlindo iš 30min, Evaldas taippat prasuko stabiliai, ratai buvo apie 30min. Vytauto tempas buvo labai geras, tačiau po pirmojo savo rato nulaužė titaninį sedynės kotą, pirmą ratą pabaigęs stovomis pravažiuodamas riktelėjo: KEITIMAS! Tačiau niekas to nesitikėjo ir sėdėjo nepasiruošę, todėl vytas griebė Igno dviratį stovėjusį prie organizatorių palapinės ir prasuko antrąjį ratą (bėja, jis buvo jo greičiausias, berots per 28,09min.) Tuo tarpu męs ieškojome iš kur gauti pakaitinį sėdynkotį Vyto dviračiui, ir čia buvus kur ne buvus pasimaišė Marius (manęs čia nėra) iš kurio pasiskolinome sėdynkotį su brooks balneliu. Trečias vyto ratas, keičiame dviratį, pravažiuodamas pro stovyklavietę pasiskundžia jog balnas per toli ir truputį per žemai, tačiau ratą pabaigia ir į trasą eina Tomas! Jam sekėsi puikiai, jokių gedimų ar sunkumų, full susspension naujas dviratukas pasiteisino, šaknys pasidarė ne tokios baisios. Po Tomo važiavimo sekė Igno antri važiavimai, pirmas ratas greičiausias (27,12min. išsilaikė iki ryto, kol išsimiegojęs atvažiavo A. Dolgovas, kuris pirmą ratą prasuko per 26,52min). Antras ratas taippat buvo apie 28min, trečias apie 29min. Toliau vėl ta pačia tvarka besikeisdami sukom po tris ratus. Temsta, montuojam šviesas, pirmas tamsą pasitinka Vytas, prasuka gana neblogai, nors ir tamsoje bet ratai apie 29-30min. Gylyn į naktį minti darosi lengviau (psichologiskai) taciau drėgmė ir nusileidusi saulė atiminėja jėgas. Tarp važiavimų ilsimės ir sėdime, o kai kas guli apsiklojęs, kad rarastu kuo mažiau šilumos ir energijos. Maistas naikinamas buvo labai greitai, grikių košė, šašlykai, makaronai, viskas ilgai neužsilaikydavo puode. Praktiškai po pirmo važiavimo rato iš trijų- jau norėdavosi kažką įsimesti į burną, tačiau į trasą maistą imdavo tik Dainius, kitiems užtekdavo tik vandens, o gryžus didelę dozę maisto. Aušta, organizmas keliasi iš miego ir "Autopilotinį" važiavimą keičia psichologinis nuovargis ir kiekvienos šaknies skaičiavimas. Visų užpakaliai pritrinti, norisi minti stovint, kai kurie taip ir darė, tačiau ilgai kojos nebelaikė, nuovargis darė savo. Žinome jog pirmaujame trimis ratais prieš antrą vietą, todėl nusiraminę nerizikavome ir važiavome kaip galėjome. Paskutinį ratą apsuko Tomas, ir likus 15 min iki 12valandos jau žinojome jog tvirtai pirmaujame, todėl šiektiek užkandę, nuvargę bet su šypsenomis laukėme apdovanojimų. Labai dėkojame Organizatoriams ir palaikymo komandai, ypač Natašai Liutkevičienei už maistą visokeriopą pagalbą. Bet labiausiai- visiems dalyviams už šypsenas ir gerą nuotaiką! SUSITIKSIME KITAMET!
Ačiū kad skaitėte, norėjosi daugiau pasidalinti įspūdžiais, tačiau būtų perdaug skaitymo.
Pagarbiai, Ignas iš Dviračių Salono 1 komandos.