trasos nėra niekaip paruoštos, tai yra tiesiog kalnų takai, dalis pažymėti kaip turistiniai, dalis ne, niekas kaip nors specialiai dviratininkams jų nėra pritaikęs. piemenų ir jų bandų takai, pvz.
dėl to ar visur važiuojama - labai priklauso nuo to, kas važiuoja
tarkim mes, ypač pirmomis dienomis, neįveikdavom stačiausių ir sudėtingiausių įkalnių dalių, kai tuo tarpu mūsų gidas neskubėdamas nedideliu kadensu jas įvažiuodavo, tiesa, vėliau pagerėjo ir mūsų įkalnių įveikimas, bet vistiek kasdien gaudavom pasistumdyti - Karpatai statūs. Su nusileidimais irgi priklauso nuo dviratininko - trasos labai labai techniškos, tarkim vienvėžis nusileidimas, apie 30 proc nuolydis, ištisinės slidžios šaknys, padangos apsivėlusios purvu, ir tarpais dar galvos didumo akmenų primėtyta. Kam buvo baisu, bjauresnes vietas nusivesdavo, niekas nesijuokė
Jei vienu sakiniu - techniškam važiuotojui devyniasdešimt keli procentai mūsų važiuotų trasų įveikiama. Bet jei techniški dalykai nepatinka - ten geriau nesirodyti
mes visi keturi buvom su fulais, kas labai džiugino, bet gidas važiavo su 29' hardteilu ir jis buvo tas, kuris laukdavo
oi kiek prirašiau