Velomanai.lt

Sveiki,

spalio mėnesį pasivažinėjau po Balkanų šalis. Tikslas buvo iš Zagrebo nuvažiuoti į Atėnus, stengiantis laikytis savo susigalvoto maršruto (žr. žemiau). Turėjau kaip nors sutilpti į 24 dienas.
Kadangi jau buvo pasibaigęs turizmo sezonas, teko šiek tiek sutrumpinti maršrutą (Kroatijoje norėjau aplankyti porą salų, bet keltas nekėlė ten, kur reikėjo). Dėl to Atėnus pasiekiau anksčiau - per 20 dienų, o likusias keturias važinėjausi aplink Atėnus (Atikoje).

Startas: Zagrebas
Finišas: Atėnai
Maršrutas: didžioji dalis maršruto driekėsi jūrų pakrantėmis (Google Earth KMZ byla)
Navigacijos sistema: penki A4 formato puslapiai su nuorodų sąrašu, kelio ženklai, vietinių žmonių patarimai
Kelio paviršius: 99,9 % plentas
Nuvažiuotas atstumas: pasiekus Atėnų Akropolį, spidometras rodė 2237 km, o per kitas keturias dienas tinginiaudamas dar susukau 226 km.
Bagažas:
* startinis pakrauto dviračio svoris ~44km (pagal oro uosto svarstykles)
* didžiąją dalį maisto išmečiau kelionės pabaigoje arba parsivežiau namo
* primusą ir dujų balioną naudojau 2 kartus (kempinguose, "ant prikolo")
Nakvynės:
* kempinge palapinėje - 3
* palapinėje (ne kempinge) - 6
* ant kilimėlio miegmaišyje - 10
* ant kilimėlio (be miegmaišio) - 2
* apartamentuose - 1
* po siauru stogeliu, laukiant, kol nustos lyti - 1
* oro uoste - 1
Gedimai:
* 14-tą kelionės dieną priekinio rato kamera pradėjo leisti orą: vis dėlto per kelionę taip ir neprisiruošiau jos pakeisti (iš ryto pripūsdavau, ir užtekdavo iki vakaro);
* 16-tą kelionės dieną įstrigo grandinė tarp priekinių pirmos ir antros žvaigždžių: teko šiek tiek sukreivinti vidurinę žvaigždę.
Traumos:
* 5-tą kelionės dieną pajutau, jog patemptos abiejų kojų Achilo sausgyslės (turbūt) - sunku vaikščioti, o pedaluoti išeina tik viduriniąja arba galine pėdos dalimi: apie 5 dienas tepiau Fastum Gel'iu (skausmas arba praėjo, arba pripratau prie jo)
Nuotraukos (atrinktos):
* Kroatija - pirma dalis, antra dalis
* Bosnija ir Hercegovina - čia
* Juodklanija - čia
* Albanija - čia
* Graikija - pirma dalis, antra dalis

Gražios nuotraukos, bet pavargau jas žiūrėti dėl to, kad sunkiai jos verčiasi tavo nurodytam puslapyje. Kokiu transportu nuvykai į Zagrebą?

Pritariu Adidavui labai labai grazios nuotraukos! bet sunku jas ziureti :/

Lėktuvu.

Atsiprašau už nepatogumus peržiūrint nuotraukas - paveikslėliai "sveria" daug, o ryšys su hostingo serveriu lėtokas (nėr ko norėt, kai nemokamas).

Man nuotraukos taip labai patiko. Dar norėčiau paklausti, ar neiškilo kokių sunkumų gabenant dviratį lėktuvu, tikriausiai jį reikėjo supakuoti į dėžę? Ten tikriausiai labai pigus maistas, kad savo maistą teko išmesti ar net vežtis namo. Gal gali pakomentuoti šiek tiek plačiau.

_________________
VIRGIS
vsf Fahrradmanufaktur T-500
ORBEA ONIX
ORBEA ALMA

Dėl dviračio gabenimo problemų nebuvo. Pirkdamas bilietus, pasiskambinau ir paprašiau, jog rezervuotų vietą sportiniam inventoriui, todėl ant bilietų turėjau užrašus "Bicycle: confirmed". Su jais kažkaip mažiau streso, nes oro uostuose bagažą priimančios darbuotojos kaskart pasimesdavo (ir nutaisydavo nuostabai skirtą veido išraišką), išgirdusios, jog su manim keliaus dviratis, bet paskui paskambindavo kažkam ir viską išsiaiškindavo. Įdomu tai, jog pirmyn už dviratį Lufthansai mokėjau pagal svorį, o vat grįždamas atgal Aegean oro linijoms sportinio inventoriaus svoris nerūpėjo.
Gabenimui dviratį ruošiu taip: dviratį nemažai išardau, kad matmenys būtų mažesni ir kad neapsigadintų kas nors, vietoj stebulių įstatau medines kaladėles, taip pat negailiu pamikštinimų ir izoliacijos; išardytą ir apklijuotą dviratį dar apsuku kilimėliu (kiek užtenka ilgio) ir viską paslėpiu dideliame krepšyje (savadarbis ir gana sunkus). Važinėdamasis po Balkanus kartu vežiojausi tiek krepšį, tiek paminkštinimus, tiek ir kaladėles.
Iš viso gabenimas atsiėjo 220 Lt + 55 EUR (tiek oro uostuose sumokėjau).

Iš Lietuvos turėjau pasiėmęs: 800g grikių, dvi lazdas rūkytos dešros, dvi vištienos ir 4-ias kiaulienos konservų skardines, keletą pakelių greitasriubės, taip pat po 0,5 kg lydyto sūrio ir makaronų, na ir, aišku, juodo šokolado (4x100g). Žodžiu, buvau nusiteikęs rimtai paturistauti.
Bet... Maitinausi visokiais kepiniais su visokiausiais įdarais iš pakeliui pasitaikiusių kepyklėlių (buvo skanu...), sausainiais, šokoladais ir bananais daugiausia iš supermarketų. Mėsos gaudavau iš greito maisto užeigų (čevapi, pita ir pan.).
Keletą dienų apsipratęs su nauju gyvenimo būdu, po to beveik nuolat jaučiau, jog esu persivalgęs, bet vis vien norėjosi dar ir dar... Kainos, manau, ten panašios į Lietuvos. Na, gal Graikijoje kiek didesnės. Bet tuo labai nesidomėjau.

Kodėl pats nesigaminau? Greičiausiai tingėjau. Esu mėgėjas "krapštytis", todėl atlikti maisto gaminimo darbus man būtų kainavę daug laiko ir pastangų. Šį užsiėmimą su malonumu iškeisdavau į porą dešimčių kilometrų. Be to, mano taktika buvo tokia, sakykim, agresyvi - važiuoju, kol pavargstu ar kas nors per daug nuskausta, o vietos nakvynei pradedu ieškoti tuomet, kai jau ne itin svarbu, kur prigult.
Tiesa, savo paties ruoštą pirmąją ir vienintelę normalią vakarienę (8-tąją kelionės dieną, Dubrovniko kempinge) - labai užskaitau. Bet tą dieną iš viso numyniau vos 10 km.