|
I diena
Kaunas-Bauske-Saulkrasti-Parnu-Virtsu-Liiva
Susitarėm susitikti prie Megos. Važiavom dviem ekipažais, viename Astijus su Rūta, o kitame Daiva, Giedra, Evaldas, Tomas.
Apie 9:30 pajudejom. Iki Saulkrasti važiavom be sustojimų. Pakeliui matėm daug senoviškų automobilių važiuojančių Lietuvos pusėn. Iš pradžių bandėm jas skaičiuoti, bet vėliau pametėm skaičių, nes jų buvo daugiau nei paprastų mašinų. Koks 100 tai tikrai . Ten sustojom papietaut aikštelėje prie jūros. Važiuojant per Latviją matėsi Joninėm besiruošiantys latviai. Daugelis mašinų buvo apkaišyti ąžuolo šakelėm. Pilnos pamiškės latvių skinančių ąžuolo šakas ir pievų gėles. Pakelėse buvo galima nusipirkt jau nupintų vainikų. Kirtę Estijos sieną už maždaug 20km pasiekėme 1 numatytą punktą – pelkę. Ten nutiestas pėsčiųjų takelis einantis per gražiausiais pelkės vietas. Vaikštant krapnojo lietutis. Oras buvo labai pelkiškas . Pelkės grožis sunkiai aprašomas. Geriau pasižiūrėkit nuotraukose.
17 val buvome Parnu. Valandą ten pasivaikščiojome po senamiestį. Radom Hommiku gatvę. Į turizmo informacijos centrą nespėjom. Iki jūros dėl laiko trūkumo nenuėjome.
19:30 jau prie kelto Virtsu miestelyje. Per pusvalandi nespėjom susiruošti, tad nespėjome į 20:00 keltą. Išplaukėme 21:00 į Muhu salą.(35kr žmogui + 15kr. Dviračiui) Išlipę iš kelto pasukome link Koguvos (už 20km). Ten buvo suplanuota nakvynė. Apie 22 valandą pradėjom panikuoti, kad nespėsim iki tamsos, tad pradėjom ieškoti aplinkui vietos nakvynei. Beieškodami radom dydelį laužą ir daug švenčiančių estų. Nakvynės rast vis nesisekė nes visi estai šventė. Pradėjom blaškytis, vienas nori ežeriuko kitas miško. Laikas bėgo ir bėgo. Tamsa vis neateina ir neateina. Taip blaškėmės iki 1 val. Taip ir nesutemo. Apsistojom prie Liiva miestelio stadiono. Nuotaiku perteikti neišeis, bet kuo vėliau tuo norai darėsi kuklesni. Vietoj ežerėlio tiko stadiono vartai. Palapines pasistatėme truputėli atokiau nuo stadiono, krūmuose.
Kilometražas: 17km
Vidutinis greitis: 12 km/h
II diena
Liiva-Koguva-Orrisaare-Kathla-Kuressaare
Atsikėlėm ir išsiruošėm tik 11val. Pasukom link Koguvos. Pakeliui radom daug žemuogių, kurios taip gundė, kad negalėjom nesustoti jų pavalgyti.
12 val. pasiekėm Koguvą. Tai miestelis panašus į Rumšiškes. Tik dalis namų yra gyvenami. Ten radom malūną ir gražiai įrengtą kavinukę su jaukia aplinka ir ramia muzika, kurioje išgėrėme kavos.
Paskui pajudėjom link Saaremų salos. Pakeliui matėm stručių ir kengūrų fermą (Nautse kaimelis). Iš Muhu į Saaremaa salą yra nutiestas kelias per dambą. Priešais matėme didelį juodą debesį ir jį skrodžiančius žaibus. Lietus mūsų nepasiekė. Prieš pat lietų Orrisaare mieste ilindom į kavinukę pavalgyti. Pavalgę pasukom link Poide. Ten radome įspūdingą bažnyčią, kurioje labai gera akustika. Paskui ieškojome Oti dvaro su parku, bet neradome ir nuvažiavome toliau.
Prie Audlos aptikom aguonų plantacijas. Apžiūrėjom Kathla bažnyčią. O už kelių kilometrų Piretikivi (Piretos akmuo). Ant medžių šalia akmens buvo primazgiota daug virvučių. Toliau be didelių sustojimų mynėme iki Kuressaare. Pakeliui matėme karvių bandą gulinėjančią miškelyje. Gražus vaizdelis. Apsistojome 4 km. iki Kuressaare kempinge. Tikrai puikus kempingas su dušu, tualetais, baseinu, šašlykine ir tvarkinga aplinka. Kainuoja viskas 50 kronu vienai palapinei. Dviese su Daiva nulėkėm i Kurresaare šašlykų ir iešmų. Draugiškai visi juos suvalgėm ir nuėjom miegot.
Kilometražas: 92km (20km prisidėjo nes pirma diena nenuvažiavom iki Koguvos)
Vidutinis greitis: 16km/h
III diena
Kuressaare-Kaarma-Kaali-Leisi-Triigi
Kol atsikėlę (9:30) pusryčiavom ir krapštėmės aplink savo daiktus, atėjo 12 valanda. Tai vėlai tądien startavome. Greitai numynėm į Kuressaare. Ten radom įspūdingą pilį. Ėjom po ją palaipiot (bilietai po 50kronų) Atsiveria įspūdingi vaizdai į jūrą. Pilies kiemelyje galima pašaudyt lankais ką mes mielai ir padarėme.
Mieste užtrukome virš trijų valandų. Artėjo vakaras, o kelias dar laukė netrumpas: 60km. Dienos maršruto pabaiga buvo numatyta prie Triigi kelto esanti stovyklavietė. Tikslas buvo aiškus, skubėti nereikėjo. Ramiai pradėjome žygį. Pakeliui aplankėme Kaarma bažnyčią, Kaali meteorito kraterį, 5 vėjo malūnus. Kaarma bažnyčioje radom vargonus. Giedra neatsispyrė jais pagrot. Gerai, kad šeimininkai neišgirdo ir neapiburnojo. Šalia bažnyčios buvo Kaarma piliavietė. Joje mes papietavome. Įspūdingai atrodė penki vėjo malūnai sustatyti vienas šalia kito.
21 val. buvome Leisi miestelyje. Apsipirkom parduotuvėje dirbančioje iki 22 val. Triigi uoste radom besiruošiantį išplaukti keltą, bet kadangi kitame krante laukė nežinia, pasirinkome žinomą stovyklavietę šiame krante. Apžiūrėję stovyklavietę aptikome jog neveikia vandens čiaupai. Tai teko ieškoti iš kur gaut vandens. Paklausėm pro šalį važiavusios moteriškės dėl vandens ir ji mums padėjo susirasti veikiantį čiaupą netoli stovyklavietės. Šiaip stovyklavietė ne pati geriausia, bet ryte prisistatė šeimininkas ir nulupo po 30 kronų už palapinę.
Kilometražas: 65km.
Vidutinis greitis: 20km/h
IV diena
Triigi-Emmaste-Kopu-Kaina-Kassari
Keltis reikėjo anksti, nes keltas turėjo išplaukt 9:30. Vos spėjom. Plaukėm visą valandą kol pasiekėm Hiiumaa salą.
Numynėm į Emmaste miestelį ir radom ten nelabai įspūdingą ąžuolą. Pasukom link Kopu pusiasalio. Pakeliui aplankėm Vanajoe slėnį, kuris įspūdingas dėl nedidelio upeliuko su labai aukštais ir gražiais skardžiais. Ten įrengta poilsiavietė su laužaviete. Mes nepraleidom progos ir papietavome ten. Kavai pasidaryti naudojome upeliuko vandenį. Nors aprašyme buvo rašyta, kad vanduo krištolinio tyrumo, mums jis toks nepasirodė. Na bet visi likom sveiki . Toliau kelias ėjo per Kopu pusiasalį. Pakelėse iš akmenų pravažiuojantieji buvo išdėlioję savo vardus ir kitokius užrašus. Mes irgi neatsilikom ir išdėliojom užrašą „VELOMANAI.LT“ Man pavyko rasti mano prieš 5 metus dėliotą užrašą. Tad turime vilčių, kad mūsų užrašas išliks keletą metų. Toliau sustojome ties Rebastemae gamtos tako. Praėjome jį visą, bet neradome žadėtos sienos su laiptais, kadaise tūkstančius metų gulėjusios ežero dugne. Nusivylę traukėme toliau kol davažiavome iki Kopu švyturio. Nusipirkę bilietus (30 kronų) užlipom į švyturį. Atsivėrė nuostabus vaizdas. Į visas puses matėsi horizontas.
Iš švyturio pajudėjom gana vėlai. Jautėmės pavargę, nors buvom pravažiavę tikrai nedaug kilometrų. Nutarėm nevažiuot palei šiaurinį krantą, o kirsti tiesiai žvyrkeliu link Heltermaa uosto. Bevažiuojant jėgos visai apleido ir nutarėm šiandien nesikelt keltu, o apsistot netoli Kaina miestelio. Privažiavę Kaina apsipirkome ir pagal dieduko nurodymus ieškojome kempingo. Jo rast nelabai sekėsi. Pagal žemėlapyje pažymėtą kempingą nuvažiavome į Kassari salą ir pasukome link Esikula. Ten kempingo vietoje radome šviežiai pastatytą namą. Jau buvo pradėję temti. Gerai, kad mus sutiko priimti vietiniai arklių augintojai. Gavome pievelę – arklių ganyklą, dušą ir vandens. Už nakvynę neprašė nieko arba kiek duosit tiek bus gerai. Dar sutarėme dėl jodinėjimo kitą rytą.
Naktį pylė kaip iš kibiro, o vėjas griovė palapines.
Kilometražas 80km
Vidutinis greitis 15km/h
V diena
Kassari-Heltermaa-Haapsalu
Ryte atsikėlę papusryčiavom. 11 val. Daiva, Giedra ir aš nuėjome jodinėti žirgais (kainavo po 150 kronu). Jojom nemažą ratuką per miškelius ir jūros krantu. Nei vienas nebuvom patyrę jojikai todėl beveik visą kelią ėjom žingine. Tik retkarčiais šeimininkai paleisdavo arklius ristele. Visi išsilaikėm balnuose . Buvo smagu.
Apie 12 val pajudėjome iškyšulio pietuose link. Tas iškyšulys labai siauras. Juo galima nueiti toli į jūrą. Kiek toli priklauso nuo to kiek pakilęs vanduo. Vaizdas toje vietoje buvo įspūdingas, bet nuotraukose gavosi dar geriau. Pasigrožėję vaizdeliu pasukom link Heltermaa. Pradėjo pliaupti lietus. Pylė negailėdamas, todėl mes niekur daugiau nestojome. Atvažiavę į uostą radome besiruošiantį išplaukti keltą. Nusipirkom bilietus ir įvažiavom į keltą. Užlipom į viršų išgert kavos ir užkąst. Kai pasiekėm Rohukula išlipant iš kelto vos pajėgėm atsilaikyt stipriam vėjui, kuris taikėsi nupūst į jūrą. Lietus truputėli buvo aprimęs bet vis dar lašnojo. Gerai, kad kelias buvo ne prieš vėją. Numynėm iki Haapsalu. Astijus su Rūta kitą dieną turėjo būt Rygoj, tad reikėjo nusigaut iki mašinų ir jas parsivaryt. Autobusų stotyje bandėm rast autobusą į Virtsu. Paaiškėjo, kad paskutinis autobusas buvo išvažiavęs prieš 10 min. Su bagažo skyriaus darbuotojos pagalba pavyko išsiaiškinti, jog per Risti miestelį dažnai važiuoja autobusai iš Talino į Virtsu. Tad mes su Astijum sėdom į autobusą ir išvykom į Risti. (autobuso bilietas kainavo tikrai pigiai: 11,5 kronos. Atstumas 32km). Atvykus į Risti teko nusivilti. Pasirodo, kad ten į Virtsu apskritai važiuoja vienintelis autobusas apie pirmą dienos. Neliko nieko kito kaip eit ant kelio ir tranzuot. Šįkart mums pasisekė: vos tik atėjom ant kelio tai pati pirmoji mašina sustojo ir paėmė vežt iki Lihula. Kaip pasakojo vairuotojas, jog dviem vyrukams nelabai kas stoja. Bevažiuojant užsimezgė draugiškas pokalbis su vairuotoju ir jis draugiškai pasisiūlė nuvežt mus iki pat uosto. Mes draugiškai sutikom Padėkojom jam sėdom i mašinas ir išlėkėm i Haapsalu.
Likusieji Haapsalu nesnaudė. Apžiūrėjo miestelį ir pilį. Surado hostelį, kur ir apsistojom. Astijus su Rūta susipakavo daiktus ir išvažiavo link Rygos. Mes įsikūrėm hostelyje(165 kronų žmogui). Vaizdelis tai nelabai koks. Tualetas, dušas ir prausykla buvo kitam namo gale ir kievienas turėjo atskirą iėjimą su spynom. Mane prispyrė didelis reikalas. Paprašiau saviškių raktų nuo WC. Gavau tris raktus su pažadu, kad vienas iš jų tiks. Nuėjęs radau penkias duris su užrašu WC. Metodom naučnovo tyka pradėjau ieškot tinkamo rakto ir tinkamų durų. Ilgokai pasikankinęs ir visą laiką trypčiodamas šiaip ne taip suradau reikiamą kombinaciją ir su palengvėjimu įsmukau į vidų.
Kambariukyje lovos buvo dviaukštės ir gana kietos. Ryte nutarėm, kad palapinėje butų buvę minkščiau miegot.
Kilometražas: 40km
Vidutinis greitis: 16 km/h
VI diena
Haapsalu-Paldiski-Keila-Joa-Talinas-Ruu
Atsikėlėm ir pradėjom ruoštis kelionei mašina į Taliną. Nusprendėm važiuoti aplankant švyturius prie Paldiski ir Suurupi. Pakeliui Padise miestelyje aptikom įspūdingus vienuolyno griuvėsius. Gerą pusvalandį landžiojom po kambariukus ir dideles sales. Buvom užlipe ant vienuolyno bokšto, nuo kurio atsivėrė graži apylinkių panorama. Toliau važiavom per Paldiski – sovietinį karinį miestelį. Vaizdelis atrodė gana niūrus: apšiurę namai, netvarka. Judėjom toliau link Pakri iškyšulio. Pakeliui matėm daug vėjo jėgainių. Neužilgo pamatėm ir patį švyturį, kuris nepasirodė įspūdingas. Netgi priėjimo prie jo nebuvo normalaus. Prie jo net neprisiartinom. Nusivylimą su kaupu atpirko vaizdelis ant jūros kranto. Pasirodo, toje vietoje labai įspūdingi ir aukšti skardžiai. Ėjom ir grožėjomės. Man tai buvo pats gražiausias vaizdelis Estijoje šios kelionės metu. Gaila, kad nebuvo galimybės nusileisti ir apžiūrėt skardžius iš apačios. Toliau važiuojant Keila-Joa radom didžiausią krioklį Estijoje. Gal krioklys atrodytų įspūdingesnis pavasarį ar rudenį, kai upeliu tekėtų daugiau vandens. Ten papietavome kavinukėje.
Pasukom link antrojo švyturio. Deja dėl kelio remonto darbų teko jį aplenkt.
Pasiekėm Taliną apie 18 val. Palikom mašiną šalia McDonaldo sėdom ant dviračių apžiūrinėt miesto. Visą laiką lynojo. Tad mes Taline buvom neilgai – 2val. Apvažiavom senamiestį ir grįžom prie mašinos. Toliau važiavom į rytus palei pakrantę ieškodami nakvynės. Nakvynę radom prie Jagala upes elektrinės užtvankos. Džiaugėmės, kad nelijo ir kepėm dešreles. Toj pačioj vietoj buvo apsistoję prancūzai su kemperiu. Pas juos paprašėme vandens.
Kilometražas: 10km
VII diena
Ruu-Kolga-Vosu-Oandu
Atsikėlėm, pavalgėm ir išvažiavom. Pirmas sustojimas buvo pelkėje Viru-Raba netoli Kolgos. Takas prasideda tolokai nuo stovėjimo aikštelės, tad gerą gabaliuką teko eit per mišką. Nuorodų beveik nėra tai vos nepraėjom pro pelkės tako pradžią. Pelkė buvo įspūdinga su nedideliais ežeriukais, mažais medeliais ir apžvalgos bokštu nuo kurio atsiveria visa pelkės panorama. Toliau takelis vedė gana tiesiai ir vis nesisuko atgal. Galvojom sukt atgal ar eit tiesiai, kol netikėtai jis baigėsi. Radom žemėlapį kur buvo parašyta kad mes esame kažkur tarp Talino ir Rakvere. Ačiū nors ir už tokią informaciją. Kur mūsų mašina su dviračiais nelabai įsivaizdavome. Pasukome kairiau, dviračių takeliu, nes nuojauta kuždėjo, kad kažkur kairėje turėtume rast mašiną. Ėjome gerus kelis kilometrus kol pagaliau aptikome pažystamą kelią ir sugrįžome prie mašinos. Toliau pasukom į Vosu. Ten palikome mašiną ir persėdom ant dviračių. Prasukom dviračiais ratuką maršrutu Vosu-Lahe-Pedassaare-Vergi-Altja-Koljaku-Vosu. Pedassaare išvažiavom iki iškyšulio. Radom visai neblogą pakrantę, netgi nesmirdėjo. Tiesa ši vieta buvo paskelbta draustiniu. Ten sutikome moteriškutę kuri mums leido apsistot nakvynei prie jūros kranto ir netgi laužiuką susikurti. Važiuodami toliau už Altjos radome Oandu gamtos takelius ir nemokamą stovyklavietę netoli. Stovyklavietė buvo gerokai geresnė už kai kurias mokamas. Prie upės su įrengtomis laužavietėmis su stovais katiliukui pastatyt, pavėsinėmis, nušienauta pievele, WC, malkomis ir kirviu. Kadangi pažiūrėjus į dangų neatrodė jog matysim saulėlydžiu tai nusprendėm apsistot šioje stovyklavietėje o ne prie vėjuotos jūros kranto.
Kilometražas: 40km
Vidutinis greitis: 15km/h
VIII diena
Oandu-Sagadi-Vihula-Toolse-Kunda-Rakvere-Karde-Jogeva-Tartu-Elva
Pabudę ramiai išsiruošėm į kelią. Apžiūrėjom dvarus Sagadi ir Vihula, pilis Toolse ir Rakvere. Paskukom link Tartu su mintim aplankyt pelkę prie Karde kaimelio. Deja įėjimo į tą pelkę nepavyko rast.
Tartu palikom mašiną prie McDonaldo. Nufotografavom McHommik reklamą ir dviračiais prasukom po Tartu centrą. Paskui suskubom ieškoti nakvynės. Kol Evaldas Statoile pylė vandens į bambalį, aš pavarčiau Statoile to krašto žemėlapį ir suradau artimiausią stovyklavietę netoli Elvi miestelio.
Šiaip ne taip radom tą stovyklavietę, kuri pasirodė visai nebloga. Už miškelio girdėjosi kažkokio renginio garsai. Tai miegot ėjom su muzika.
IX diena
Elva-Valga-Valmiera-Cesis-Sigulda-Bauske-Kaunas
Atsikėlus muzikos jau nebuvo. Tik paukščiukai linksmai čiulbėjo. Išlindę iš savo palatkių sužinojome kodėl jie tokie linksmi – po stalu radom besivoliojančia „ROSINADA“ (t.y. nemaža bandelė su razinkom). Visas Rosinados viršus buvo iškapotas, visos razinkos išrinktos. Taip pat kažkuriam paukščiui rūpėjo nušvilpt Evaldo bliuduką įdėtą į maišelį. Jį radom už poros metrų nuo stalo. Susiruošėm neįtikėtinai anksti, 9:30 jau buvom kelyje. Be didelių sustojimų pravažiavom Valga. Valimieroje sustojom ir apžiūrėjom mietelį pėsčiomis. Pravažiuojant Cesis ir Sigulda lijo lietus tai nutarėm nestoti. Kirtę Lietuvos sieną ieškojome cepelinu. Sustoję šeštame bare iš eilės ir negavę cepelinų. Nusprendėm suvalgyt balandėlius vietoj cepelinų. Pavalgė tiesiu taikymu parlėkėm į Kauną.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
kur ispudziai is keliones 
