Šią kelionę sugalvojom dėl technikos patikrinimo, ekstremaliomis sąlygomis ir pasigrožėti bundančia gamta.
Kaunas - Vievis - Trakai - Rudiškės - Butrimonys - Birštonas
Pirma diena.
Ryte sėdom su Justu į traukinį, važiuojantį iki Vievio. Ten turėjo prisijungti dar du asmenys, deja atvykus paaiškėjo, kad vyksim vieni. Oras buvo gaivus, debesuota. Keliavom žvyrkeliu, vietoje akmenų mėtėsi traiškytos varlės, kadangi Justas neturėjo žemėlapio važiavom pagal „pažįstamo“ ranka nurodyta kryptimi. Kelias vis prastėjo, kol pagaliau prasidėjo traktorių „magistralė“, molynai, balos, smėlio liūnai. Teko išsitraukti GPS, kuris visiškai negaudė palydovų, po dvidešimties minučių pavyko nustatyti buvimo vietą ir susirasti artimiausią kelią iki Trakų. Riedėjom greitai 30-35km/h su pilnai pakrautais dviračiais. Prie Trakų pilies išsivirėm maisto, Justas palaipiojo pilies gynybinėmis sienomis. Oras pasitaisė, saulutė pradėjo šildyti. Pradėjom dairytis vietos nakvynei, nusprendėm, kad nakvosim netolimais esančio Kerėplio ežero. Prasidėjo miškas, o ežero vis nerandam, GPS pagalba pavyko surasti, bet nukakti iki jo buvo sudėtinga, jokio privažiavimo, vien bruzgynai ir kemsynai. Ežeras buvo pelkėjantis, apsuptas miško. Pasistatėm palapines, išsivirėm valgyti ir nuėjom miegoti. Miegoti buvo šilta ir patogu – man
Antra diena.
Rytas, stipri rasa, gaivus oras, išsivirėm skanios arbatos su medumi, grikių košės su lašinukais, susirinkom savo daiktus, išsinešėm dviračius į žvyrkelį ir patraukėm link Rudiškių. Mašinų mažai, kelias buvo pagrinde žvyrkelis. Važiuojant pro seną kaimelį, buvo labai smėlta, tai ratai smegdavo, bobutė pamačiusi mus, „davė velnių“, kad kelią gadinam... Aplankėm keletą nuostabių piliakalnių, atodangų. Prie parduotuvės pirko Justas vandens butelį, prisikabino „savas“ etatinis girtuoklis su XB3 SSRS dviratuku, nelabai jam sekėsi pastatyti dviratį, tai Justas išmokino – iškart tapo draugais
Pašnekėjom rusiškai, lietuviškai, lenkiškai ir angliškai... Išlydėjo kaip savus...
Nakvynės vieta buvo vėl miškas. Vežiongirės miškas buvo gražus, puikios samanos, vietomis daug išknaisiotos – šernai išdraskę. Pasistatėm palapines, pasitikrinom meteo.lt, pavalgėm ir nuėjom miegoti.
Trečia diena.
Ryte pažadino pro medžių šakas brėkštanti saulutė ir nugaros skausmas... Pasirodo užmigau ant medžio šaknies, kuri išryškėjo geriau pasivoliojus. Nakty aplinkui palapines šėliojo šernai, o paskui juos medžiotojai su šunimis. Justas sakė, kad dar ir šaudė... Deja aš nieko negirdėjau, miegojau kaip užmuštas gryname ore. Pusryčiams pabandėm užsikurti mano primusą su samane, degė bet labai prastai, puodai tik aprūko, kuriuos vėliau teko šveisti į eglių šakas. Pavalgę patraukėm link Birštono, lėkėm geru keliu, deja buvo aktyvus eismas, teko nuolat girdėti pypinimus, arba stebėti pralekiančius „erelius“su WW keletą centimetrų nuo tavojo dviračio tašių... Šale Birštono slidinėjimo trasos buvo smagus, jaujai asfaltuotas kelias, su Justu užspaudėm 60km/h daugiau rizikuoti nenorėjom, nes posūkio metu, priekinės tašės praktiškai liečia kelio dangą. Nuvykom iki artimiausios „prieplaukos“ sunaikinom šprotų atsargas ir patraukėm link Kauno – miško keliukais. Neilgai važiavus teko lysti į mašinų kelią, eismas buvo siaubingai apkrautas, kelkraščiai baisūs, kelio danga prastesnė nei miško keliukai... Palankaus vėjuko guodžiami parsiradom namo.
Dviračiai atlaikė pilnas apkrovas, tiek duobėtais keliais, tiek molynais ar pievomis, grandines tepėm du kartus, nieko nevalėm ir netaisėm. Na tik aš kartą koregavau balnelio sėdėjimo kampą.
Tai tiek, dėkoju už kantrybę skaitant.
Kelios fotografijos.
Daugiau - didesnės rezoliucijos fotografijų galit rasti:
1.
http://my.opera.com/giedriukas37/albums/ (Mano)
2.
http://foto.delfi.lt/album/44321/?page=1 (Justo)