Kelionė baidarėmis Verkne pavyko puikiai. Susirinkome 11-ka nenuoramų: Linas, Andrius, Gytis, Asta ir Edvinas, Donatas, Simona, Agnė ir Irutė, Rimas, Eglė. Pastumdę besiožiuojantį Andriaus autobusiuką ir sukaitę, nekantriai veržėmės į Verknės vilnis atvėsti
Oras pasitaike žiemiškas nuo lede atsispindinčios saulutės iki akis sniegu lipinančios pūgos, su ledo šarvais sukaustytomis pakrantėmis. Kerintis ledo formų ir snieguotų pakrančių grožis, ledo varpeliai ant Verknėn šakas nuleidusių medžių ir geru pusmetriu pakilęs Verknės vanduo.
Puiki srovė, geros ir dauguma apiplaukiamos kliutys. Keletas tiltukų išlipti ir prasimankšinti. Kilpiniavome tarp vagon suvirtusių medžių, įveikinėjome įvairiausias kliūtis ir neturėjome laiko sušalti. O ruoniai-Vandeniai (pagal Zodiaką) Eglė ir Donatas neatsispyrė pagundai pasipliuškenti Verknės sraunumoje. Kaip jiems pranašavo tos dienos horoskopas
Štai ir netikėk tu žmogau tais horoskopais...
Kai saulelė ėmė tūpti vakarop ir baigėsi pūga, baidarės su irklais apsitraukė ledo kiautu, o mes pradėjome dairytis pirtelės ant Verknės kranto, kur turejo baigtis mūsų žygis. Pirtelė buvo tik "už kelių vingių". Bet kas galėjo žinoti, kad tie keli vingiai tęsis dar kokią valandą. Vingiuota gi ta Verknė
Net vadas to tiksliai nežinojo, tik nujautė ir visus ramino, kad štai už jau jau greitai kelių vingių jau bus ta pirtis. Pirčių tikrai buvo, ir daug, bet vis ne tos... Kai sutemo, dingo regėjimas, bet paaštrėjo klausa, jautriai reaguojanti į paspartėjusios srovės šniokštimą per visas užvartas ir ledo lytis. Pavirtę irkluojančiais šikšnosparniais, "iš klausos" labai sparčiai įveikinėjome visas Verknės kliūtis ir posūkius, artėdami prie pirties kaip prie Pažadėtosios žemės. Galų gale, 18.00 štai ji Paverknės sodyba, kur šeimininkas budėjo pakrantėje ir laukė mūsų. Žinojo kada atplauksime
Nes šeimininkė mums išplaukiant sakė, kad paprastai žmonės tą ruožą plaukia vidutiniškai per 6 val. Mes gaišti kaip kokie vasariniai "matracininkai" neketinome, ir atšovėme, kad būsime už 2, na gal už 3, o jau tikrai už 4 val.
Išplaukę 11.59, buvome 18.00. Beveik kaip punktualieji anglai, pavėlavome tik 1 min.
Plaukėme nuo Višniūnų-Aukštadvario vieškelio tilto iki Pikelionių, kaimo turizmo "Paverknės sodybos" kur mus svetingai priėmė šeimininkai ponai Narkevičiai.
Išsikaitinę pirty, užkandę ir suvilgę gerkles smagūs ir laimingi išvažiavome namo.
1. Geroji žygio žinia: Andrius su Asta greitai sumainys žiedus
Kai kurie juos netgi betarpiškai su tuo pasveikinome ir buvome pavaišinti skaniais makaronais. Asta gavo šeimininkės įskaitą
2. Žygio atradimas I. Simona Skarbonkytė turi gerą balsą ir pretenduoja tapti velomaniškų kelionių dainų vedėja. Prašome nešti jai savo mėgstamų dainų žodžius ir melodijas, kad spėtų išmokti
3. Žygio atradimas II. Didėja velomanų-ruonių frakcija ir vis nauji drąsuoliai matuoja Lietuvos upių gylį ir temperatūrą
Daug dar upių liko nematuota, išmatuoti mums jas visas reikės, aš mačiau kaip tu norėjai plaukti ir išvirst į šaltasias bangas
Žygio nuotraukos velomanų www, FTP serveryje ir
http://public.fotki.com/livana/verkne-baidaremis-2/
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
o,ypač,kad kuo daugiau vyrų būtų,tai sušildytų.......... 
o Linas, tarp kitko, kazka burbuliavo, kad balso neturi, bet kai teisingo gerimo isgere, kazkaip ir balsas ir klausa atsirado xe xe 
